Prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija (URM) apie tai, kaip sekasi ieškoti naujo ambasadoriaus į nuolatinę atstovybę Europos Sąjungoje, atsako ne kartą kartotomis frazėmis.
G.Nausėdos patarėjas Ridas Jasiulionis praėjusios savaitės pabaigoje sakė, kad šiuo metu dėl Lietuvos atstovybės prie Europos Sąjungos vadovo kandidatūros vyksta konsultacijų procesas.
URM atstovai dar kartą teigė, kad pretendentų į diplomatinių atstovybių vadovų pareigas kandidatūros šiuo metu yra derinimo stadijoje.
Aiškinama, kad užsienio reikalų ministrui baigus kandidatų derinimo su prezidentu ir ministru pirmininku procedūras, kandidatai bus kviečiami susitikimui į Seimo Užsienio reikalų komitetą (URK) pristatyti savo darbo einant šias pareigas vizijos.
„Saugant atrankose dalyvaujančių kandidatų privatumą ir diplomatinio atstovo paskyrimo procedūros konfidencialumą, URM neturi galimybės komentuoti ambasadorių atrankos. Esame suinteresuoti, kad sprendimas dėl nuolatinio ES atstovybės vadovo būtų priimtas kuo greičiau“, – nurodė ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento atstovai.
Neoficialiai teigiama, esą jeigu ir toliau išliks toks status quo, gal būtų galima į Briuselį iš Vilniaus siųsti laikinąjį reikalų patikėtinį, kuris atliktų atstovybės vadovo funkcijas.
Neramu dėl užsienio politikos
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo akimis, klausimas dėl niekaip nepasiekiamo susitarimo yra daugiabriaunis.
Pirma – kaip šalies viduje atrodo tai, kad dviejų valdžios šakų atstovai nesugeba susitarti dėl paskyrimo. Jis pažymėjo, kad matyti, jog tai yra personaliniai nesutarimai tariantis dėl personalijų.
„Tai labai paryškina tą bendrą nesutarimą užsienio politikos lauke. Jeigu nesugebama susitarti dėl asmens, diplomato – lyg Lietuvoje trūktų diplomatų, tai ar galime susitarti kažkokiais vertybiniais dalykais? Man dėl to labai kyla nerimas“, – kalbėjo politikas.
Antra, pasak E.Gentvilo, tai, kaip dėl to atrodome Briuselyje.
Jis svarstė, kad būtų galima suprasti, jeigu ambasadorius nepaskiriamas, tarkime, pusmetį. Tačiau ši situacija iš mirties taško nejuda pusantrų metų.
S.Šatūnas, jo vertinimu, padarė gerą darbą. Kartu jis svarstė, kad, matyt, diplomato nervai neatlaikė – esą kiek galima sėdėti nežinomybėje.
„Per visus tuos vidinius nesutarimus mes iš diplomatinio korpuso prarandame dar vieną perspektyvų diplomatą“, – akcentavo valdančiosios Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas.
E.Gentvilas taip pat klausė, ar mums patiems netrūksta akių, ausų, burnos Briuselyje. Ir atsakė: aišku, kad trūksta.
„Aš manau, kad ir europiečiai pastebi, kad Lietuva neturi nuolatinio atstovo, bet didžiausia bėda, kad mums jo netrūksta. Lyg ir visi deda tariamas pastangas, sako, kad ieško kompromisų, bet, matyt, nededa deramų pastangų ir neieško, nesugeba rasti kompromiso. Na, taip negali būti.
Neieškau šitoje situacijoje kaltų, čia ne vienas asmuo sprendžia, bet tai rodo, kad mes nesugebame susitarti net ir tokiu klausimu, kuris yra labai svarbus, tačiau iš dalies paprastas – asmens klausimas. Tai kaip galima susitarti tokiais trivialiais dalykais, kur vertinimai gali būti įvairiausi: nuo A iki Z. Tai man darosi labai neramu dėl užsienio politikos“, – darsyk pažymėjo jis.
Pakertamas prestižas
Seimo URK vicepirmininkas Giedrius Surplys sakė, kad jeigu nebus vieno Lietuvos diplomatinės atstovybės Europos Sąjungoje laikinojo vadovo, turbūt bus paskirtas kitas.
„Galima taip ir liūliuoti visą kadenciją. Bet yra keli esminiai niuansai. Vienas dalykas, kad mes prarandame diplomatinį svorį derybose, kurių tikrai Europos Sąjungoje yra gausu, ir dabar momentas yra labai svarbus, nes ir naujoji finansinė perspektyva prasidėjo, ir santykiai su Kinija, visi skaitmenizacijos, žaliojo kurso procesai įsibėgėja.
Kai tu esi atstovaujamas ne nuolatinio atstovo, tik laikinojo, ir taip yra pusantrų metų, tikrai tavo svoris yra mažesnis“, – pabrėžė parlamentaras.
Kitas dalykas, anot G.Surplio, kaip atrodome prieš partnerius, kokį signalą siunčiame apie Europos Sąjungos svarbą Lietuvai, jeigu nesugebame į Briuselį išsiųsti ambasadoriaus.
Kartu jis pažymėjo, kad visi mato bei žino apie nesutarimus tarp prezidentūros ir URM. Tai irgi neprideda prestižo mūsų užsienio politikai.
„Trečias momentas, kaip jau ir minėjau, kaip ne tik aš miniu, kad mes jau labai stipriai smūgiuojame žmonėms, kurie yra Lietuvoje diplomatai arba norėtų jais tapti, pakertame Lietuvos diplomatijos prestižą“, – sakė Seimo URK vicepirmininkas.
G.Surplys svarstė, kad jeigu iki kovo, kai S.Šatūnas baigs eiti pareigas, nebus paskirtas ambasadorius, galbūt verta galvoti apie Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimus įvedant terminą, per kurį privalu surasti ambasadorius į tuščias pozicijas.
„Galbūt galima taikyti analogiją su Valstybės tarnybos įstatymu, kur įvykus konkursui į vadovo pareigas, pateikiamos vadovui dvi, o gal šiuo atveju trys kandidatūros, ir jau tada tiek prezidentas, tiek Seimo URK privalėtų iš tų trijų rinktis ir daugiau variantų nebūtų.
Tiesiog jeigu neįmanoma susitarti taip, kaip visada būdavo susitariama tarp URM ir prezidentūros, galbūt čia jau tikrai reikia įstatymo įsikišimo, kad kažkokiu būdu būtų galima priversti susikalbėti ir surasti vadovus į labai svarbias pozicijas“, – komentavo „valstietis“.
G.Surplio nuomone, kaltė dėl tokios situacijos pirmiausia krenta ant konservatorių.
Jis priminė, kad šios partijos politikai reikalavo, kad ne prezidentas, o premjeras atstovautų Lietuvai Europos Vadovų Taryboje, buvęs Seimo URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis ketino kreiptis į saugumą dėl to, kad G.Nausėda atskleidė svarstantis Raimundo Karoblio kandidatūrą į ambasadorius Europos Sąjungoje.
Nepadori situacija
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė teigė, kad neaišku, kurioje stadijoje yra kandidatūros į ambasadorius derinimas.
Dėl to, kad Lietuvos nuolatinei diplomatinei atstovybei Europos Sąjungoje ilgai laikinai vadovauja S.Šatūnas, anot politologės, didžiulės problemos nėra.
Ji minėjo, kad diplomatas dirba labai gerai, yra vertinamas, tad iki šiol į susiklosčiusią situaciją buvo galima žiūrėti „šiek tiek atsipalaidavus“.
„Bet dabar akivaizdu, kad išeina gerai dirbęs diplomatas ir liks atstovybė be galvos. Situacija tikrai yra super problemiška ir šiaip bloga – galima tiesiai šviesiai sakyti.
Ir šiuo atveju klausimas turbūt ne, ar mes galvojame, kad prezidentūra su ministerija pagaliau galėtų susitarti, bet kaip greitai ir kada jie tai padarys. Nes dabar, manyčiau, kad tai yra nepadori situacija“, – mano ji.
Iš to, ką D.Jakniūnaitė stebi pastaraisiais mėnesiais, esą vilties, kad per trumpą laiką prezidentūrai ir URM pavyks sutarti, mažai.
Tačiau ji svarstė, kad gal abi pusės visgi peržengs per savo ambicijas.
Anot VU TSPMI dėstytojos, panašu, kad pirmasis griežtą „ne“ dėl kandidato į Lietuvos nuolatinės diplomatinės atstovybės Europos Sąjungoje vadovus 2020 metų pabaigoje tarė G.Nausėda.
Tačiau paskui situacija akivaizdžiai išsitempė, kad dėl to būtų galima kaltinti tik vieną pusę, sakė politologė, pažymėdama, kad viską komentuoti sunku, mat viešos informacijos apie tai mažai.
Kartu D.Jakniūnaitė mano, kad jeigu būtų galvota, kad ši situacija taip užsitęs ir komplikuosis, galbūt pradiniai pareiškimai bei kandidatūrų atmetimai iš abiejų pusių nebūtų įvykę.
Dabar, pasak VU TSPMI profesorės, tam tikra prasme tapome situacijos įkaitais.
„Įsiveli tarsi į lengvą galių žaidimą, bet paskui jis tampa tokia labai struktūrine problema, nes apsipina daug visokiausių papildomų klausimų.
Niekas tada negalvojo, kad atsiras Kinija, kitos įtampos tarp Vyriausybės ir prezidentūros. Dabar ta situacija, man atrodo, tapo tos bendros klampios santykių padėties įkaite“, – vertino ji.
Įsiveli tarsi į lengvą galių žaidimą, bet paskui jis tampa tokia labai struktūrine problema.
D.Jakniūnaitė teigė, kad galbūt S.Šatūno išėjimas bus postūmis, leisiantis išeiti iš situacijos. Esą geriau bet koks variantas, nei tiesiog tuščia atstovybės vadovo vieta.
Nepaskyrimų epopėja
Klausimas dėl Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ambasadoriaus įstrigęs jau seniai.
Neoficialiai teigta, kad G.Nausėda atmetė valdančiųjų konservatorių siūlytas buvusio krašto apsaugos ministro R.Karoblio ir S.Šatūno kandidatūras.
Tiesa, prieš kelis mėnesius šalies vadovas pareiškė, kad yra pasirengęs rimtai svarstyti R.Karoblio diplomato kandidatūrą.
Visgi konservatoriai ir toliau prioritetą teikė S.Šatūnui ir neskubėjo imtis procedūrų dėl buvusio ministro skyrimo.
15min šaltinių teigimu, R.Karoblis dabar dalyvauja konkurse į aukštas europines pareigas.
Paklaustas, ar jis siekia pareigų Europos Sąjungos institucijoje, ar sutiktų būti siūlomas į mūsų šalies nuolatinės atstovybės Bendrijoje ambasadorius, R.Karoblis sakė, kad jį domina prasmingas darbas, prasmingos pozicijos Lietuvos labui.
„Visą savo karjerą dirbau valstybei, ir tai buvo, ir yra man prioritetas. O ar noriu užimti tam tikrą poziciją, ar ne, – keliolika metų man nebuvo klausimo – ar noriu, o buvo – reikia...
Dėl kandidatavimų į europines pozicijas – kiekvienas Lietuvos diplomatas, kaip ir kitų ES šalių diplomatai, turi teisę aplikuoti į ES diplomatines pozicijas, jei jis atitinka keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Tai diplomato saviraiškos, kvalifikacijos kėlimo ir naujos patirties galimybė, kuri po to gali būti sėkmingai panaudojama ir nacionalinėje diplomatinėje tarnyboje. Todėl ir man šis kelias atviras. Vis dėlto detaliau komentuoti negaliu“, – teigė ambasadorius ypatingiems pavedimams.
Kartu R.Karoblis pridūrė, kad net jei dalyvautų atrankoje į aukštas ES diplomatines pozicijas, konkursai į jas yra dideli, daugeliu atveju viską lemia sėkmės faktorius.
Todėl tokio pobūdžio sėkmes ar nesėkmes, įskaitant potencialias, jis nori pasilikti sau.
Be to, diplomatas pažymėjo, kad kandidatavimui į ES diplomatines pozicijas taikomi konfidencialumo reikalavimai.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikų filtro nepraėjo G.Nausėdos siūlymai į šias pareigas skirti Europos Komisijoje dirbantį Vygandą Jankūną, talkinusį jam prezidento rinkimų kampanijos metu, ir šalies vadovo patarėją Sigitą Mitkų.
Kaip kompromisinis variantas vasarą pasiūlyta URM diplomatė Asta Radikaitė.
Tačiau, šaltinių teigimu, jos kandidatūrą užblokavo buvęs Seimo URK pirmininkas Ž.Pavilionis.
