Lidso mieste gyvenanti Eglė (vardas pašnekovės prašymu pakeistas, aut. past.) pasakojo gyvenanti aukštumoje, kurios potvynio vanduo dar nepasiekė. Moteris jaudinasi ne tik dėl nukentėjusių kaimynų, bet ir bijo, kad pačiai netektų palikti namų.
„Nuniokotos vietos atrodo tragiškai. Man tikrai baisu, kad neužlietų mūsų, artimų draugų ir šeimos narių namų, kur gyvena ir maži vaikai. Neįsivaizduoju, ką reikėtų daryti, jei užlietų. Labai baisu“, – kalbėjo emigrantė, pirmą kartą gyvenime susidūrusi su tokiu potvyniu.
Paskutiniais duomenimis, Lidse, kur gyvena nemažai lietuvių, potvynio vanduo nuniokojo 2 tūkst. gyvenamųjų namų bei 400 verslo paskirties pastatų. Skaičiuojama, kad pastarosiomis savaitėmis audrų pridaryti nuostoliai Anglijos šiaurėje vyriausybei kainuos apie 1,5 mlrd. svaro sterlingų.
Lidse, kur gyvena nemažai lietuvių, potvynio vanduo nuniokojo 2 tūkst. gyvenamųjų namų bei 400 verslo paskirties pastatų.
Lyg to būtų negana, pranešama, kad artimiausiu metu Škotijai, Šiaurės Anglijai bei Velsui smogs dar viena audra su stipriais vėjais ir gausiais krituliais. Visuose minėtuose regionuose paskelbtas geltonasis pavojus, reiškiantis, kad gyventojai turi būti pasiruošę stichijos šėlsmui, tad saugoti savo nuosavybę pradėtų dar prieš prapliumpant lietui.
Vakarinėje Jungtinės Karalystės dalyje potvynių tikimasi išvengti, tačiau pranešama apie 88–104 km per valandą greitį sieksiančius vėjo gūsius. Tuo tarpu potvynių kamuojamuose regionuose vėjas pasieks 112–129 km per valandą greitį.
Lietuviai apie nuostolius neatvirauja
Netoli potvynių paskandintų teritorijų gyvenanti Eglė tvirtino, kad nuo potvynių nukentėję lietuviai ir kiti Lidso gyventojai apie stichiją nedaugžodžiauja: „Situacija iš tiesų baisi. Ne visi nori apie tai kalbėti, nežinau, ar žmonės išsigandę, ar ne. Pažįstu nemažai vietinių lietuvių, bet negaliu pasakyti, kurie iš jų nukentėjo nuo audrų.“
15min kalbinti tautiečiai, gyvenantys nuniokotuose regionuose, visi kaip vienas atsisakė pasidalinti patirtimi apie susidariusią situaciją. Pašnekovė Eglė svarstė, kad lietuviai vengia kalbėti, nes išgyvena šoką.
Nors apsemtuose regionuose gyvenantys britai su potvyniais susiduria nebe pirmą kartą, teigiama, kad tokio stipraus lietaus ir vandens lygio pakilimo nebūta pastaruosius 70 metų. Lietuviams po upėmis tapusias gatves braidantys kariai ir valtelėmis į svečius atplaukiantys kaimynai – neįprastas reiškinys, kasdien keliantis stresą.
Situacija iš tiesų baisi. Ne visi nori apie tai kalbėti, nežinau, ar žmonės išsigandę, ar ne.
Pasakodama apie matytus vaizdus užlietuose rajonuose, pašnekovė Eglė sunkiai rinko žodžius: „Vietos, kuriose vyko potvyniai, tiesiog nuniokotos. Pilna šiukšlių, plaukioja daiktai, baisu net žiūrėti. Išlaužyta daugybė tvorų, sienų, kurios neišlaikė vandens srovės. Kadangi aš dirbu kitame mieste, mano kasdienybė nepasikeitė, tačiau nukentėjusiuose rajonuose viskas kitaip.“
Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas ne tik pats lankėsi labiausiai nukentėjusiose vietovėse, bet ir surengė neeilinį ekstremalių situacijų komiteto „Cobra“ posėdį, kuriame nuspręsta išsiųsti dar daugiau karių į užlietas vietoves. Žmones iš apsemtų namų gelbstintys ir smėlio maišais pastatus apsaugoti bandantys kariškiai pluša ne tik švenčių dienomis, bet ir naktimis. Lidse gyvenanti lietuvė neslėpė, kad kariai gatvėse – pastebimi neretai: „Gyventojai matė karių, čia jie gelbsti nukentėjusius žmones.“
Gyventojai piktinasi, kad sunkiai dirbantiems kariams už atsidavimą ir įsakymų vykdymą šaltyje bei vandenyje, darbą švenčių dienomis ir be laisvadienių, nei skatiku nebus padidintas atlyginimas ar skirtos premijos.
Žalos atlyginimas – brangesnis nei apsisaugojimo priemonės
Kartu su išlaidomis nuostoliams padengti skaičiuojamas ir finansavimas, iki šiol skirtas apsisaugoti gyventojus nuo žalingų audrų padarinių. D. Cameronas skelbia darysiantis viską, kad nukentėjusiems būtų padėta ir atlyginti finansiniai nuostoliai. Kritikai tikina, kad finansavimas apsisaugojimui nuo gamtos stichijų, per pastaruosius metus smarkiai sumažintas, o žalos atlyginimas biudžetui kainuoja daugiau nei priemonės, kad žala nebūtų padaryta.
Lietuvė Eglė tiki, kad šalies valdžia daro viską, jog išspręstų susidariusią keblią situaciją: „Daug apie finansavimą nežinau, bet tikiu, kad Anglijos valdžia daro viską, kad išgelbėtų žmones ir viską sutvarkytų. Jau net stato būstus iš namų dėl potvynio evakuotiems gyventojams.“
Aplinkosaugos, maisto ir kaimo reikalų departamento duomenimis, apsaugos nuo gamtos stichijų biudžetas sistemingai mažėjo nuo 2011-ųjų metų. 2008–2011 metais šiai sričiai vyriausybė skyrė kasmet vis daugiau – nuo 530 mln. iki 700 mln. svaro sterlingų. Vėliau finansavimas pradėjo mažėti. Šiemet šalies biudžete apsaugos priemonėms buvo numatyta 695 mln. svaro sterlingų, o nuostoliams atlyginti teks išleisti dvigubai daugiau.
Lietuviams po upėmis tapusias gatves braidantys kariai ir valtelėmis į svečius atplaukiantys kaimynai – neįprastas reiškinys, kasdien keliantis stresą.
Tarptautinio bendradarbiavimo departamentas paskelbė, kad Didžiosios Britanijos vyriausybė skiria daugiau lėšų potvynių aukoms užsienio šalyje nei savo žemėje. Gyventojai, kurie nukentėjo nuo lietaus vandens per pastarąsias savaites, gali kreiptis dėl žalos atlyginimo, tačiau šiam tikslui skirta vos 61 mln. svaro sterlingų.
Tuo tarpu Filipinų taifūno aukoms Jungtinė Karalystė skyrė 77 mln. svaro sterlingų, Pakistano bei Bangladešo potvynių aukoms skirta 14 mln. svaro sterlingų, nukentėjusiems Malavyje – 10 mln. svaro sterlingų, o Mianmaro potvynio aukoms – 4 mln. svaro sterlingų.
Taip pat ne vienas milijonas skirtas trečiojo pasaulio šalims, besirengiančioms klimato atšilimui. Skurstančioms šalims Didžioji Britanija kasmet skiria apie milijardą svaro sterlingų, kad apsaugotų jas nuo gamtos stichijų dar prieš joms nutinkant. Tuo tarpu apsaugos priemonėms savo šalyje neskirta nei 700 mln. svaro sterlingų.
Būtent dėl saugumo priemonių stokos, Lidse gyvenanti lietuvė teigė bijanti, kad ir jos namų neapsemtų potvynio vanduo.
„Mūsų dar nepasiekė, gyvename ant kalno, tačiau pranešama, kad lietus dar tęsis, tad bijau, kad jei visa tai nesiliaus, galime nukentėti ir mes. Internete mačiau nuotraukų iš apsemtų namų, buvau pašiurpusi nuo tų vaizdų. Nežinau, kaip reikėtų apsisaugoti“, – nerimo neslėpė pašnekovė.
