Kad augant COVID-19 atvejų skaičiui ir daugėjant šia liga sergančių pacientų ligoninėse greičiausiai teks grįžti prie karantino režimo, interviu Delfi patvirtino premjerė Ingrida Šimonytė.
Neskiepytiems – ribojimai ir mokami testai
Pasak jos, be tokio režimo nebūtų įmanoma, pavyzdžiui, įvesti privalomo kaukių dėvėjimo patalpose.
-
V.Zemlys-Balevičius: jei taip toliau, sulauksime ketvirtosios COVID-19 bangos
-
I.Šimonytė: jei situacija blogės, daug veiklų gali būti susieta su galimybių pasu
-
Dar vienas COVID-19 sezonas: vakcinuotiems – nuolaidos, kai kam – trečias skiepas
-
A.Dulkys: šiandien Lietuvoje yra nepasiskiepijusių pandemija
Bet bendrus ribojimus, premjerės teigimu, ketinama nukreipti tik į nepasiskiepijusius nuo COVID-19.
Tokį karantiną sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įvardijo „nepasiskiepijusių karantinu“.
Neinantys skiepytis, bet norintys naudotis galimybių paso privalumais, pavyzdžiui, dalyvauti renginiuose, už COVID-19 testus turės susimokėti patys.
Toks sprendimas gali būti priimamas jau artimiausiu metu.
„Jau dabar vienas iš sprendimų, kuris tikrai bus priimtas, kad testai taps mokami tiems žmonėms, kurie turi galimybę pasiskiepyti ir nesiskiepija“, – interviu tikino I.Šimonytė.
Mokėti už testus neturėtų negalintys skiepytis
Valdančiųjų frakcijų atstovai Vyriausybės planams tiek dėl karantino pobūdžio, tiek dėl prievolės susimokėti už COVID-19 testus reiškia paramą.
„Labai svarbu, kad tiems žmonėms, kurie pasiskiepijo, būtų leidžiamos santykinai labiau rizikingos veiklos – didesni masiniai susibūrimai, renginiai, sporto klubai ir kitos veiklos, kurios buvo daugiau ribojamos“, – 15min komentavo Seimo Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė.
Apskritai, pasak jos, dabar jau derėtų kalbėti nebe apie karantiną, o vakcinacijos skatinimą.
Galbūt suveikė ir pasakymas, kad testai žmonėms turėtų būti mokami.
„Per pastarąją savaitę tie skaičiai išaugo, galbūt suveikė ir pasakymas, kad testai žmonėms turėtų būti mokami“, – svarstė politikė.
Ji teigė pritarianti siūlymui apmokestinti testavimąsi, kai norima gauti galimybių pasą.
Bet tai, I.Pakarklytės įsitikinimu, neturėtų galioti negalintiems pasiskiepyti dėl sveikatos priežasčių.
Paklausta, kaip tokius žmones atsijoti, politikė tikino, kad tai – techninis klausimas.
„Juk e.sveikatoje galima pažymėti tuos dalykus, tai – techninio pobūdžio klausimas“, – sakė Laisvės frakcijos seniūnė.
Nepritaria judėjimo ribojimui tarp savivaldybių
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo nuomone, karantinas Lietuvoje galėtų būti įvestas, kai to reikės, bet ne toks griežtas, koks buvo žiemą.
Tikrai nemanau, kad karantinas bus toks griežtas, koks buvo žiemą.
„Tikrai nemanau, kad karantinas bus toks griežtas, koks buvo žiemą, nes visgi 47 proc. žmonių turi bent jau pirmąjį skiepą, taigi rizikos yra sumažėjusios“, – 15min komentavo jis.
Pasak politiko, įvedus karantiną būtų galima riboti būriavimąsi tiek renginiuose, tiek prekybos ar paslaugų teikimo vietose, grįžti prie privalomo kaukių dėvėjimo.
Bet prie judėjimo ribojimo tarp savivaldybių esą tikrai nereikėtų grįžti.
„Judėjimo tarp savivaldybių tikrai nematau reikalo uždrausti, kas buvo žiemą“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Kiti ribojimai, jo įsitikinimu, galėtų būti taikomi diferencijuojant pasiskiepijusius ir ne:
„Taip, kas nors pradės šaukti apie žmogaus teises. Bet aš taip turiu teises, esu pasiskiepijęs ir norėčiau būti saugesnis, kad aplinkui taip pat būtų pasiskiepiję žmonės.“
„Jei esi nepasiskiepijęs, turi alternatyvą: arba susimoki už testą, arba gauni nemokamai skiepą. Tegul žmogus renkasi“, – pridūrė Seimo narys.
Nesupranta, ką turėjo omeny A.Dulkys
Su tuo, kad ribojimai turėtų būti diferencijuoti pagal tai, ar žmonės pasiskiepiję, ar ne, sutiko ir opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
„Tik ne griežtu tonu tą reikėtų daryti“, – pažymėjo ji.
Tiesa, politikė teigė nesuprantanti, ką ministras A.Dulkys turėjo omenyje kalbėdamas apie „nepaskiepytųjų karantiną“:
„Nelabai suprantam, apie ką jis kalba, kaip jis galėtų išrūšiuoti žmones.“
A.Norkienė teigė pritarianti ir tam, kad besitestuojantieji už tai mokėtų.
Manau, logiška testuotis ir už tai susimokėti.
„Nematau nieko blogo. Manau, logiška testuotis ir už tai susimokėti“, – sakė ji.
Mano, kad verslas neatlaikytų dar vieno karantino
Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus teigė negalintis pasakyti, ar būtų teisinga apmokestinti testavimąsi tiems, kurie nepasiskiepiję, bet, anot jo, diferencijuoti ribojimų tikrai nederėtų.
„Manau, kad tai būtų žmogaus teisių pažeidimas. Tikrai kitais būdais reikėtų skatinti skiepijimą, pavyzdžiui, pasakyti, kad nuo lapkričio 1 dienos skiepai ir gydymas bus mokami. Galbūt [žmonės] susimąstytų“, – siūlė jis.
J.Pinskus nurodė pasisakantis prieš griežtus ribojimus ir karantiną.
Išvis nelabai pritarčiau karantino įvedimui.
„Iš nelabai pritarčiau karantino įvedimui. Geriau tiesiog padirbėti dėl tų, kurie nepasiskiepiję, kad pasiskiepytų. Trečias karantinas smulkius verslininkus primuštų iki galo“, – 15min komentavo politikas.
Jis kritikavo Vyriausybę, jog ši aiškiai neišdėsto, kas, prastėjant situacijai dėl COVID-19, laukia gyventojų:
„Reikalingas aiškumas. Neapsisprendimas, chaotiškumas, nervingumas persiduoda visiems žmonėms, verslui.“
Siūlo daugiau galių suteikti savivaldai
Opozicijoje veikiančios Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas reiškė pritarimą tiek siūlymui diferencijuoti ribojimus, tiek planams apmokestinti testavimąsi tiems, kurie nesiskiepija.
Palaikyčiau, kad našta tektų ne visiems mokesčių mokėtojams, o tam, kas galvoja, jog žemė plokščia, kad vakcinos yra nuodas.
„Palaikyčiau, kad našta tektų ne visiems mokesčių mokėtojams, o tam, kas galvoja, jog žemė plokščia, kad vakcinos yra nuodas, o virusas yra gėris. Tegul už tai moka“, – 15min komentavo jis.
Bendrai įvedinėjant karantiną, politiko įsitikinimu, turėtų būti atsižvelgta į skirtingas epidemiologines situacijas savivaldybėse – esą jos pačios galėtų ir spręsti dėl karantino griežtumo.
„Kaip ir dabar: penkios savivaldybės raudonos, kitos – žalios, geltonos, ir jeigu mes visiems taikom vienodus ribojimus, lyg nepasitikim tais žmonėmis, kuriuos žmonės išrinko. Siūlyčiau atsižvelgti į savivaldos siūlymus, ir kad reguliavimas nebūtų centralizuotas“, – kalbėjo Seimo narys.
Vyriausybės planus vertina kaip prievartą
Opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovas Andrius Mazuronis palankiai įvertino planus apmokestinti nesiskiepijusių testus, kai norima lankytis pasilinksminimo vietose.
„Aš sutikčiau su tuo, kad žmonės galėtų patekti ir turėtų turėti galimybę patekti už savo pinigus prasitestavę, ne už valstybės pinigus. Šį žingsnį aš traktuoju kaip gerą“, – penktadienį „Žinių radijui“ komentavo politikas.
Bet siūlymui diferencijuoti ribojimus jis reiškė nepritarimą. Esą netiesiogine prievarta žmonių eiti skiepytis nenuginsi.
„Kai prievartiniai veiksmai pradedami taikyti, arba net nepradedami taikyti, bet pradedama grasinti prievartiniais veiksmais, jie duoda visiškai priešingą rezultatą“, – kalbėjo A.Mazuronis.
Kai pradedama grasinti prievartiniais veiksmais, jie duoda visiškai priešingą rezultatą.
Žmones skatinti skiepytis jis ragino kitaip – „pasitelkiant vaizduotę“, teigiamus pavyzdžius, pozityvią reklamą.
Iki šiol bent viena vakcinos nuo COVID-19 doze Lietuvoje pasiskiepijo 47,8 proc. gyventojų, abiem – 43 proc.
