T.Broga 15min teigė, kad jo įmonė skautams atributiką ir kitas prekes pardavinėjo beveik už savikainą, nes organizacija sunkiai verčiasi. Didesnis pirkimas įvykdytas tik todėl, kad organizacijoje yra vos du įdarbinti asmenys ir daug smulkių pirkimų atlikti būtų per didelė našta.
Prekės pabrango
Įvykus pirkimui Lietuvos skautai pasirašė papildomą sutartį, į kurią įtraukė prekes, kurių nebuvo pirmame pirkime, o UAB „StepArc“ pakėlė prekių, dėl kurių jau susitarta, kainas.
Nors tiesioginių dotacijų Lietuvos skautai iš valstybės negauna, tačiau jie biudžeto lėšų gauna per finansuojamus projektus. VPT tikrino, kaip šios lėšos panaudojamos.
Tarnybos akiratyje atsidūrė pirkimai iš UAB „StepArc“, kurios direktoriumi dirba T.Broga. Iš viso nagrinėti 7 tokie pirkimai, kurių sumos nuo kelių šimtų iki 1,2 tūkst eurų. Tarp smulkių pirkimų buvo ir vienas didelis 18 tūkst. pirkimas „Leidybos paslaugoms“ įsigyti.
VPT konstatavo, kad pirkimas atliktas pažeidžiant įstatymus. Nors nurodyta, kad perkamos leidybos paslaugos, bet pirkimo metu įsigyta džemperių, skautiškų kojinių, kanceliarinių prekių.
„Pirkimui pasiūlymą pateikė vienintelis tiekėjas UAB „StepArc“. Pasiūlymą pasirašė generalinis direktorius T.Broga. Tai pažeidžia skaidrumo principą, nes tas pats asmuo dalyvavo pirkimo procedūrose (pateikė pasiūlymą) ir dalyvauja pirkimo preliminarios sutarties vykdyme, kaip tiekėjas ir kaip perkančiosios organizacijos vadovas“, – nurodo VPT.
Įvykus pirkimui Lietuvos skautija pasirašė papildomą sutartį, į kurią įtraukė prekes, kurių nebuvo pirmame pirkime, o UAB „StepArc“ pakėlė prekių, dėl kurių jau susitarta, kainas. Pavyzdžiui, skautiška atvirutė nuo 0,20 Eur, pabrango iki 0,58 Eur, metalinis ženkliukas – pirminis pasiūlymas po 1,53 Eur, atnaujintas po 1,86 Eur, skautiškas džemperis – pirminis pasiūlymas po 12,35 Eur, atnaujintas po 20 Eur, metalinis tušinukas – pirminis pasiūlymas po 1,50 Eur, atnaujintas po 1,59 Eur.
„Imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Tarnybos nuomone, Lietuvos skautija turėtų nutraukti preliminariąją pirkimo sutartį“, – nurodė VPT.
Per didelė biurokratinė našta
15min susisiekė su T.Broga, kuris šiuo metu yra Lietuvos skautijos tarybos narys. Pašnekovas nurodė, kad organizacijoje ir taip stinga lėšų, todėl pasipinigauti ten net ir norint nėra kaip, o pirkta iš jo įmonės, nes kitos tiesiog negali pasiūlyti mažesnės kainos:
„Nebuvau skautų vadovas. Mūsų organizacijoje yra direktorius, kuris vadovauja organizacijai. Tai yra vienas iš dviejų įdarbintų žmonių. Mes visi dirbame savanoriškais pagrindais. Aš net nebuvau įdarbintas. Taryba renkasi keturis kartus per metus priimti strateginius sprendimus, bet nesusijusius su pirkimais.
Viskas vyko sąžiningai. Kai organizacija neturi pinigų, stengiasi jų leisti kuo mažiau. Puikiai žinau, kokia yra finansinė situacija. Pinigų nėra ir jų uždirbti nėra kaip. Stengiesi viską daryti kuo mažesne kaina. Dažnu atveju parduodavom už savikainą.“
Pasak jo, konkursuose dalyvauti buvo kviestos ir kitos įmonės. „Buvo perkama per Centrinę perkančiąją organizaciją. Nežinau, kas kiti dalyvavo. Mes tiesiog dalyvavome konkurse. Bandome būti skaidrūs ir čia tikrai nėra jokio šališkumo“, – nurodė verslininkas.
Problemos po kilusio konflikto
Mes nesame valstybinė organizacija, jokio tiesioginio finansavimo iš valstybės negauname, – patikslino I.Žilinskienė.
T.Broga teigė, kad problemos prasidėjo po kilusio konflikto su Jurbarko savivaldybe:
„Spaudoje pasirodė straipsnis, kuriame buvo tiesiog iškraipyti faktai. Seimo narys Edmundas Jonyla, kuris yra ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas, parašė skundą visoms įmanomoms tarnyboms.
Dabar valstybės institucijos turi reaguoti. Skundas buvo parašytas net Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, nors aš nesu valstybės tarnautojas. Man teko rašyti paaiškinimus.“
Pasak pašnekovo, sutartis jau įvykdyta. „Aš ir pats sakiau, kad geriau daryti daugiau smulkių pirkimų, bet kai organizacijoje du darbuotojai, norisi viską daryti kuo paprasčiau ir tvarkyti kuo mažiau popierių“, – nurodė jis.
Vyriausioji skautininkė Ieva Žilinskienė 15min paaiškino, kad pirkimas vyko skaidriai, buvo renkamasi iš 3 tiekėjų.
„Žinau, kad įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, bet mes tikrai stengėmės viską padaryti skaidriai. Mes nesame valstybinė organizacija, jokio tiesioginio finansavimo iš valstybės negauname. Viską gauname tik per konkursus, kuriuose siūlome savo projektus. Tai mažos sumos, kurias naudojame vaikų ir jaunimo ugdymui. Dviems žmonėms sutvarkyti tiek popierių nėra paprasta“, – kalbėjo pašnekovė.
Bėdos teismuose
T.Brogos vadovaujama „StepArc“ ir asociacija „Lietuvos skautija“ teisinių bėdų turi ne pirmą kartą. 2015 m. liepą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija atmetė „StepArc“ skundą.
Šiai bendrovei ieškinį pareiškė bankrutuojanti UAB „Vilniaus statybos trestas“, kuri prašė pripažinti negaliojančiu „StepArc“ ir „Lietuvos skautija“ sandorį. Bankroto administratorius nurodė, kad „StepArc“ ir „Lietuvos skautija“ neapmokėjo remonto darbų už daugiau nei 47 tūkst. litų (13 tūkst. eurų).
Tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegiją palaikė bankroto administratoriaus argumentus.
