Dėl to kenčia ir kitų valstybių piliečiai. Estijoje dirbančios dvi amerikiečių diplomatės net gimtojoje šalyje priverstos įrodinėti savo santykių tvirtumą, mat vienose valstijose jos yra sutuoktinės, kitose – tik sugyventinės, bičiulės ar tiesiog kaimynės. Tokiomis jos būtų laikomos ir persikrausčiusios į Vilnių.
„Po skyrybų atsidurčiau gatvėje“
Vilniečio Tomo Iešmanto įsitikinimu, Lietuvoje būtina įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas ar bent civilinę partnerystę.
„Homoseksualūs žmonės prisideda prie valstybės ir visuomenės gerovės kūrimo ne mažiau nei heteroseksualai, todėl natūralu tikėtis, kad galimybės valstybėje, kuri draudžia diskriminaciją seksualinės orientacijos pagrindu, taip pat bus lygiavertės“, – 15min.lt sakė jis.
Viena iš opiausių sferų – civilinė santuoka, kurios reikšmė esanti beveik vien ekonominė-teisinė. „Dviejų vienas kitą mylinčių žmonių meilė nesustiprės, jiems susituokus“, – pabrėžė T.Iešmantas ir pridėjo, kad tokiu būdu heteroseksualios poros tampa privilegijuotos, o homoseksualios paliekamos už borto ir tampa labiau pažeidžiamos.
Gėjų ar lesbiečių porai bendrai įgijus turto ir vienam iš partnerių mirus, kitas gali paveldėti turtą tik jei būna nurodytas testamente bei sumoka mokestį (10 proc. nuo turto vertės). Likęs vienas partneris negauna našlio pensijos, kitų išmokų.
Nesusituokęs asmuo negali pasiimti atostogų ar reikalauti sutrumpinti darbo laiką partnerui slaugyti, atstovauti susirgusiam partneriui ar gauti informacijos apie jo sveikatos būklę. Homoseksualai negali dirbti pagal partnerio individualios veiklos liudijimą, gavęs vertingą dovaną iš jo neatleidžiamas nuo gyventojų pajamų mokesčio. „Piliečiai vien dėl savo seksualinės orientacijos laikomi antraeiliais“, – apibendrino T.Iešmantas.
„Dar neteko skausmingai pajusti šių aspektų, bet kuo toliau, tuo labiau situacija aštrėja, – atviravo su draugu gyvenantis jaunas vyras. – Paskolos įmokas mokame kartu, bet formaliai butas man nepriklauso. Skyrybų atveju aš netekčiau bet kokios galimybės likti tame bute ir atsidurčiau gatvėje. Mirties atveju privalėčiau sumokėti didelius pinigus, kad galėčiau paveldėti butą. Laimė, nebuvo sudėtingų ligų – nenoriu to sulaukti, nes, pavyzdžiui, jei partneris patektų į avariją, nežinia, kaip greitai apie tai sužinočiau, bet tikrai nebūčiau pirmas, kuriam praneštų.“
Argumentą, kad Lietuva nepribrendusi vienos lyties žmonių santuokoms, T.Iešmantas atrėmė retoriniu klausimu: „Kaip nustatyti, kada ji bus pasiruošusi? Visuomenės pasiruošimas nevertintas, kai vyko kova už vergų išlaisvinimą („pasiruošti“ buvo nenaudinga ekonomine prasme), buvo keičiami įstatymai, prilyginantys tamsiaodžius gyvūnams ar moterims suteikta balsavimo teisė. Kodėl dabar, kai dalis visuomenės represuojama, reikėtų laukti, kol heteroseksualioji visuomenės dalis teiksis leisti oriai pasijusti ir tos pačios lyties žmonių poroms?“
15min.lt pašnekovas sakė, kad būtų pirmas, kuris pasinaudotų galimybe oficialiai įteisinti partnerystę.
Diplomate tapo dėl šeimos
Vytauto Valentinavičiaus nuotr./Michelle Schohn |
Mary Glantz JAV ambasadoje Estijoje kuruoja politikos ir ekonomikos klausimus, Michelle Schohn atsakinga už viešinimąsi. Moterys yra įteisinusios savo santykius, bet ne visose JAV valstijose laikomos sutuoktinėmis. Vašingtone, kur diplomatės dirba, jos pripažįstamos šeima, o Virdžinijoje, kur gyvena, tėra kaimynės.
„Glumina, kai vienoje vietoje turi teises, kitur – nebe. JAV įprasta skirtingoms valstijoms turėti skirtingus įstatymus, bet esame nusiteikusios optimistiškai, kad Santuokos aktas įsigalios nacionaliniu lygiu“, – interviu 15min.lt teigė M.Schohn.
Prieš tris mėnesius JAV Apeliacinis Teismas paskelbė, kad Santuokos aktas diskriminuoja homoseksualus. Įstatymas, apibrėžiantis santuoką kaip vyro ir moters sąjungą, pažeidžia konstituciją ir suvaržo susituokusių tos pačios lyties porų galimybes lygiaverčiai naudotis visomis sutuoktiniams suteikiamomis privilegijomis.
Moterys su diskriminacija susidūrė, kai M.Glantz pradėjo dirbti Valstybės departamente, kuris nepripažino lesbiečių santuokos. Jos partnerė, priešingai nei heteroseksualūs sutuoktiniai, negalėjo pretenduoti į sveikatos apsaugą. 2002-aisiais diplomatė buvo išsiųsta į Azerbaidžaną ir turėjo ilgam atsisveikinti su mylimąja. Dėl keleto priežasčių, visų pirma – skirtingo statuso dėl seksualinės orientacijos, M.Schohn atsisakė keliauti į Baku.
JAV diplomatų, sukūrusių tradicines šeimas, vyrams ir žmonoms gyvenant užsienyje priklauso nemažai privilegijų: sveikatos priežiūra, evakuacija iškilus pavojui, diplomatinis pasas su viza. Homoseksualų partneriai to negauna, tad formaliai tėra amerikiečių turistai. M.Schohn nusprendė verčiau nuolat skristi į pasimatymus su mylimąja. Tam ji kasmet išleisdavo tūkstančius dolerių.
Neapsikentusi M.Schohn atsisakė archeologės darbo ir įsiliejo į diplomatinę tarnybą. Valstybės departamentas rado išeitį – abi moterys buvo paskirtos į Jeruzalę, vėliau grąžintos į Vašingtoną, o dabar persikėlė į Taliną, nors taisyklės neleidžia diplomatams sutuoktiniams pretenduoti į darbus tandemu.
Vašingtone – sutuoktinės, Virdžinijoje – kaimynės
Michaelas Guestas buvo pirmasis atvirai savo homoseksualumą pripažinęs vyras, patvirtintas JAV ambasadoriumi. 2001-2004 m. diplomatas dirbo Rumunijoje ir gyveno ten su savo partneriu Alexu Nevarezu.
„Ką jam teko pergyventi, buvo siaubinga, – pasakojo M.Schohn. – Kiekvienas kandidatas į ambasadorius turi praeiti Kongreso filtrą. Jie klausė visko. Norėjo išsiaiškinti, ar JAV vyriausybė mokės už jo partnerio apatinių pergabenimą. Viešai! Jie klausė: ar mes mokėsime už tavo vaikino kojinių ir apatinių pervežimą? Negalima taip elgtis su jokiu žmogumi, ypač su tuo, kuris siūlomas ambasadoriumi ir kuriam savo šalyje tikiesi pagarbos.
Galiausiai M.Guestas paliko tarnybą. Jis nesutiko, kad šeima liktų antrame plane. Departamentas iš esmės prašė: tarnauk šaliai ir pamiršk šeimą. Dauguma žmonių, atsidavusių savo šeimoms, negali jų nustumti į antrą planą tokiam ilgam laikui. Arba šeima yra svarbiausia, arba ją prarasi. Mes netekome talentingo diplomato, kuris pasirinko šeimą, – ir teisingai padarė.“
Praėjus dešimtmečiui, situacija nedaug pasikeitė. M.Schohn net savo gimtojoje šalyje ne visur oficialiai pripažįstama susituokusia. „Virdžinijoje teisiškai esame svetimos, tik gyvename kartu. Jei mirčiau, Mary paveldėtų namą iš svetimos moters, todėl turėtų mokėti mokesčius, nors jį nusipirkome kartu. Kiti paveldėtų automatiškai. Reikia įvairių dokumentų įrodyti, kad esame pora, ir apginti savo teisėms, kurias kiekvienas heteroseksualas gauna tą akimirką, kai ištaria „I do“ („Taip“ – frazė, kurią per santuokos ceremoniją sako jaunavedžiai – red.).
Vašingtone, jei Mary atsiduria ligoninėje, galiu priimti medicininius sprendimus, nes esame sutuoktinės. O Virdžinijoje reikia eiti pas specialų teisininką ir gauti patvirtinimą“, – aiškino diplomatė.
Estai santuoką pripažino
Paklaustos, kaip jaučiasi Estijoje, moterys ėmė juoktis: „Kaip JAV! Estai bent jau pradėjo diskusiją dėl partnerystės, šeimų pripažinimo. Tai nepaprastai drąsina. JAV to trūksta.“ Taline pirmiau pradėjo dirbti M.Schohn. Kol lankė estų kalbos kursus, M.Glantz turėjo antrosios sekretorės sutuoktinės statusą, kurį estai pripažino.
Estijoje negalima nei homoseksualų civilinė partnerystė, nei santuoka. 2005-aisiais Šeimos įstatymas santuoką apibrėžė kaip formalizuotus santykius tarp vyro ir moters. Tai įplieskė diskusijas, įstatymą sukritikavo net Socialinių reikalų ministerija. Po trejų metų Teisingumo ministerija ėmėsi projekto dėl registruotos gėjų ir lesbiečių partnerystės.
Bet buvo pakartotas minėtas santuokos apibrėžimas. Premjeras Andrusas Ansipas pareiškė netikintis, kad Baltijos šalys artimiausiu metu įteisins homoseksualų santuokas. Nepaisant to, teisingumo kancleris Indresas Tederis pernai pareikalavo reglamentuoti civilinę partnerystę ir pareiškė, kad nepripažįstant tos pačios lyties asmenų santykių pažeidžiama konstitucija.
Teisininkas: vien morale vadovautis negalima
Anot teisininko Vytauto Mizaro, užsienyje santykius įteisinę lietuviai gėjai ar lesbietės Lietuvoje nebūtų pripažinti sutuoktiniais. „Greičiausiai remtųsi visuomenės morale. Mano, kaip teisininko, pozicija – toks pagrindas negalimas. Šiandien negalime sakyti, kad turime tik nacionalinę moralę ir viešąją tvarką. Turime aiškinti plačiau, Europos kontekste“, – yra pažymėjęs jis.
Tiesa, jei lietuvis ar lietuvė jei susituoktų su kitos šalies piliečiu ar piliete, Lietuva to esą negalėtų nepripažinti.
ES Pagrindinių teisių agentūra (Fundamental Rights Agency, FRA) seniai yra paraginusi bloko nares traktuoti homoseksualų poras kaip tradicines – vyro ir moters. Lygias galimybes – vieną iš pamatinių ES vertybių – garantuoja Pagrindinių teisių chartija. Ji draudžia bet kokią diskriminaciją, be kita ko, ir dėl seksualinės orientacijos.
Dauguma bloko narių užtikrina lygias teises darbo rinkoje, prekių ir paslaugų, būsto bei socialinėse srityse. Tačiau santuokos ar civilinės partnerystės klausimai dažnai reglamentuojami homoseksualų nenaudai.
FRA teigimu, siekiant užtikrinti lygybę sąvoka „susituokusios poros“ turėtų būti taikomos ir tos pačios lyties asmenų santuokoms, pavyzdžiui, šeimų susijungimo atvejais, kai ES narėje teisėtai gyvenančio trečiosios šalies piliečio šeimos nariams – sutuoktiniui ir vaikams – leidžiama atvykti ir apsigyventi kartu.
Kadangi mūsų įstatymai neleidžia tos pačios lyties žmonių santuokų, kitur susituokę homoseksualūs lietuviai gimtinėje šeima netampa. Gėjų ar lesbiečių užsieniečių santuokiniai ryšiai ar partnerystė mūsų šalyje formaliai taip pat būtų niekiniai. Taip pat traktuojamas ir šeimos susijungimas – partneris nelaikomas sutuoktiniu, kuriam reikėtų išduoti leidimą gyventi Lietuvoje.
Šiemet birželį FRA pareiškė, kad dabartinis porų nuosavybės teisių reguliavimas Europoje prasilenkia su lygybės įstatymais. Anot jos, homoseksualų poroms būtina numatyti tokią pat teisę, kaip tradicinėms šeimoms.
Vienalytės santuokos įteisintos Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Švedijoje, taip pat – Argentinoje, Islandijoje, Kanadoje, Meksikoje, Norvegijoje, PAR, aštuoniose JAV valstijose. Nemažai valstybių leidžia gėjams ir lesbietėms įregistruoti civilinę partnerystę ar bent pripažįsta užsienyje sudarytą santuoką.