Kažkada čia vyko turgus, mirties bausme bausti 1863 m. sukilėliai, sovietmečiu stovėjo Lenino paminklas. Atkūrus Nepriklausomybę vos ne tris dešimtmečius nerasta sprendimo, kokia Lukiškių aikštė turėtų būti ir ar jai reikia paminklo, monumento.
Konkursas įvyko 2017 m.
Galų gale nuspręsta, kad reikia: 2017-ųjų lapkritį paskelbta, kad Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro skelbtą memorialo Lukiškių aikštėje konkursą laimėjo A.Labašauskas ir jo projektas.
Per pusantrų metų monumentas nepastatytas, nors pati aikštė Vilniaus centre sutvarkyta ir, vienų kritikuota, kitų girta, džiaugiasi lankytojais. Žolė, suoleliai, fontanai vilioja čia ramiai praleisti vasaros dieną.
Tik aistros dėl Lukiškių aikštės vis dar nerimsta. Antradienį Vilniaus apygardos teisme nagrinėta byla dėl Lukiškių aikštės memorialo konkurso. Dėl Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro veiksmų, vykdant kūrybines dirbtuves, teisėtumo į teismą kreipėsi Lukiškių aikštės kūrybinių dirbtuvių konkurse užėmę antrąją vietą autoriai – Kęstutis Akelaitis, Gintaras Čaikauskas, Linas Naujokaitis, Rimantas Dichavičius, Arūnas Sakalauskas. Jie siūlė aikštėje statyti Vyčio paminklą.
Jie siekia konkurso laureato paskelbimą pripažinti neteisėtu, remdamiesi Seimo pernai priimta rezoliucija, kad kovotojų už Lietuvos laisvę memorialas turėtų būti su Vyčio skulptūra, taip pat paveldosaugininkų išaiškinimu, kad A.Labašausko kūrinys keistų aikštės reljefą, kuris yra pripažintas vertingąja aikštės savybe.
Kol kas teismas sprendimo nepriėmė, kitas posėdis numatytas po mėnesio, liepos 11 d. Tikėtina, kad ir prieš jį, kaip ir prieš birželio 11-ąją vykusį, šalia vyks piketas, kurio dalyviai rankose laikys plakatus su užrašais: „Ar Kultūros ministerija tapo Kremliaus hibridinio karo placdarmu?“, „Kas bijo Vyčio – Lietuvos laisvės kario? Šiuolaikiniai hibridiniai žmogeliai“ ir t.t.
Jau pasigirdo svarstymų, kad galbūt jokio monumento Lukiškių aikštėje iš viso nereikia. Kaip prieš kelias savaites 15min sakė Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis, jis abejoja, ar dėl skulptūros verta ardyti sutvarkytą Lukiškių aikštę.
Kritikuoja savivaldybę
Socialiniame tinkle „Facebook“ antradienį vyko arši diskusija šiuo klausimu. Cituodamas lrt.lt tekstą apie tai, kad nebus aikštėje bei Vyčio, nei „Laisvės kalvos“, žinomas visuomenininkas Viktoras Bachmetjevas iškėlė klausimą, kaip galima pasitikėti tokia valstybe. Kadangi Seimas dar 1999 m. nusprendė, kad Lukiškių aikštėje reikia laisvė kovų memorialinių akcentų, Kultūros ministerija po beveik dviejų dešimtmečių surengia konkursą, kurį laimi A.Labašauskas. Pastarasis plėtoja projektą, tačiau tada Vilniaus savivaldybė suabejoja jo reikalingumu.
Kritikos strėlės smigo būtent į Vilniaus savivaldybės vadovus. Meras Remigijus Šimašius atsikirto, kad laikosi pozicijos, jog laimėjo geriausia iš pateiktų idėjų ir jei ją pavyks paversti geru projektu ir kūriniu, ji bus įgyvendinta.
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis sulaukė daugiausia priekaištų dėl išsakytos nuomonės neva miestas keičiasi, tad gali kisti ir planai statyti arba nestatyti monumentą Lukiškių aikštėje. Vis dėlto kalbėdamas su 15min direktorius teigė, jog sprendimo atsisakyti A.Labašausko kūrinio tikrai nėra.
Atveš netrukus
„Planuojame atvežti kalvelę į Lukiškių aikšte. Tiksliai dar nežinau kada, bet manau, kad šį mėnesį. Bet nenorime tiesiog atvežti ir pastatyti. Norėtųsi, kad būtų aiškus tos kalvelės užstatymo plotas – galbūt nuvesime tam tikras linijas, kiek užims ploto, parodysime tūrį, kaip visas monumentas turėtų atrodyti. Tada ir visuomenė pamatys, kaip vyksta ir kaip planuojamas monumentas atrodys“, – kalbėjo P.Poderskis.
Finansuoti projektą buvo numačiusi Vyriausybė, tačiau ji dar pernai finansavimą nubraukė. Maketą pagaminti užsakė Vilniaus savivaldybė, tam skirti iš biudžeto 32 tūkst. eurų.
Planuojame atvežti kalvelę į Lukiškių aikšte. Tiksliai dar nežinau kada, bet manau, kad šį mėnesį, – sakė P.Poderskis.
P.Poderskis pastebi, kad visuomenėje sutarimo, kas aikštėje turi būti, nelabai yra, tik samprotavimų daug. O ir tai, kaip ta „Laisvės kalva“ Lukiškių aikštėje turi atrodyti, kiekvienas įsivaizduoja savaip. Tačiau svarbu ne tik maketo vaizdas, bet ir medžiagos – juk kūrinys statomas ne metams ir ne dvejiems. Todėl būtina įvertinti ir oro sąlygas, šaltį, drėgmę. Jis tikisi viešų diskusijų po to, kai maketas išdygs aikštėje.
„Tai nėra pastato statyba, ne ofisą renčiame ar baseiną. Tai meno kūrinio kūrimas, kuris turės daug gilios prasmės – įprasmins kovą, rezistenciją“, – kalbėjo P.Poderskis.
A.Labašauskas prieš kelias savaites 15min sakė esąs nusivylęs Kultūros paveldo departamento išvada, kad jo projektas „Laisvės kalva“ pažeistų vertingąsias Lukiškių aikštės savybes. Jis tokią išvadą vadino absurdiška, o KPD savo sprendimo plačiau nekomentuoja. Nusivylimo savivaldybės pozicija ar nuostatomis jis teigia nejaučiąs.
