Įvairūs tyrimai rodo, kad jis keletą mėnesių kamuoja kas 9-10 žmogų, o pavieniai simptomai pasireiškia ir dažniau, ir ilgiau. Pokovidinį sindromą išgyvenančiais žmonėmis domisi ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Reabilitacijos klinika, jos atliekamame tyrime gali dalyvauti visi, persirgę koronaviruso infekcija.
Didelio atgarsio sulaukė dar žiemą paskelbti Oksfordo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkų tyrimo rezultatai, kad 20 proc. asmenų per tris mėnesius po COVID-19 buvo diagnozuojamas psichiatrinis sutrikimas. Dažniausiai buvo nustatomi nerimas, depresija, nemiga. Padidėjo ir demencijos (kognityvinės smegenų funkcijos sutrikimo) rizika.
Reabilitacijos klinikos vadovas profesorius Raimondas Kubilius 5min papasakojo, ką išgyvena COVID-19 persirgusieji, kada iš tiesų pasveikstama po šios ligos, kas ilgiausiai jaučia jos pasekmes ir kodėl reikėtų nesijaučiant gerai kreiptis pagalbos į specialistus.
Skausmus pakeitė nervinės ligos
Dalis ūminių susirgimų, pavyzdžiui, peršalimo ligos, kai kuriems pacientams pereina į lėtinę eigą ir jos gydymas tampa sudėtingas bei varginantis.
„Panašiai yra ir su COVID-19, – sakė R.Kubilius. – Kas dešimtam pacientui (pagal mūsų atliekamą tyrimą – kas devintam) SARS-CoV-2 infekcija įgyja lėtinę ligos eigą, kai dalis simptomų neišnyksta ar atsiranda naujų. Tai gali trukti 3-9 mėn., o kartais – ir ilgiau.
Spalio pradžioje Pasaulio sveikatos organizacija patikslino ilgojo kovido, dar vadinamo pokovidiniu sindormu, apibrėžimą: jis būna, kai pacientus su patvirtinta SARS-CoV-2 infekcija, praėjus 3 mėn. nuo jos pradžios, vis dar vargina tie patys simptomai, kurių negalime paaiškinti kita liga.
Taip pat skaitykite: Chameleonas COVID-19 prikimba ilgam: sveikstant gali būti sunku net užlipti į kitą aukštą
Kaip tik šiomis dienomis kolegos konsultavo jauną pacientę, kuri COVID-19 persirgo dar praėjusių metų lapkritį, tačiau jai iki šiol neatsigauna uoslė ir vargina nuolatinis „supuvusio kiaušinio“ kvapas.“
Reabilitacijos klinikoje atliekamas tyrimas, kurio metu buvo išanalizuoti bemaž 1 300 persirgusiųjų infekcija duomenys. Daugiau nei 40 proc. iš jų skundėsi trumpalaikės atminties sutrikimu, beveik 40 proc. – negebėjimu susikaupti ir koncentruoti dėmesio.
Duomenys tyrimui „Pacientų, persirgusių COVID-19, liekamieji simptomai ir jų įtaka biosocialinėms funkcijoms“ renkami toliau. Jame dalyvauti galima atsakant į tam tikrus klausimus, anketa pasiekiama paspaudus šią nuorodą.
Anot pašnekovo, jei pirmosios pandemijos metu trečiasis dažniausiai nurodomas varginantis simptomas greta kamuojančio dusulio ir silpnumo buvo skausminis raumenų, sąnarių komponentas, dabartiniu metu trečiasis vyraujantis simptomas yra nervinio pobūdžio.
„Jis pasireiškia atminties, koncentracijos sutrikimais, nerimu, labiliomis (nepastoviomis – red. past.) emocijomis, nemiga ar mieguistumu, sunkumu kalbėti, o daliai pacientų – ir naujai atsiradusiais psichinės ligos ar sindromo požymiais (perdėtu įtarumu, haliucinaciniais vaizdiniais ir kt.), kurie reikalauja neatidėliotinos psichiatro konsultacijos.“
