Informacija apie viso pasaulio šimtametes klimato stotis bus pateikta kataloge, kuris turėtų būti parengtas iki neeilinės PMO kongreso sesijos, vyksiančios spalio mėnesį Ženevoje.
Kaip sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus vedėja Irutė Švedienė, mūsų šalyje oro temperatūra matuojama nuo 1777-ųjų Vilniaus mieste. Krituliai ir oro slėgis Vilniuje pradėti matuoti 1871 m., vėjo greitis ir kryptis – 1876 metais.
Klaipėdos meteorologijos stotyje oro temperatūra, vėjo greitis ir kryptis matuojami nuo 1830 metų. Kauno meteorologijos stotyje aprašomojo pobūdžio informacija pradėta rinkti 1834 m., o oro temperatūra, krituliai, santykinė drėgmė, atmosferos slėgis, vėjo greitis ir kryptis pradėti matuoti 1892 metais. Nidoje 1898-aisiais pradėti fiksuoti krituliai, o Panevėžyje oro temperatūra, krituliai, debesuotumas, vėjo greitis, kryptis, sniego danga ir reiškiniai – 1902 metais.
Remiantis daugiau nei 240 metų Lietuvoje atliekamais matavimais, galima įvertinti natūralius ir žmogaus veiklos sukeltus klimato svyravimus. Palyginti su XX a. pradžia, mūsų šalyje vidutinė metinė temperatūra pakilo 0,7-0,9 °C. Nors Lietuva yra perteklinio drėkinimo zonoje, vis dažniau kartojasi vasaros sausros (1992, 1994, 2002, 2006). Kritulių kiekis šalies teritorijoje keičiasi nevienodai – vienur mažėja, kitur didėja, bet šie pokyčiai nėra labai dideli. Jų kiekis dažniausiai didėja šaltuoju metu laiku ir mažėja šiltuoju. Vis didesnę dalį šaltojo laikotarpio kritulių sudaro skystieji krituliai. Dažniau kartojasi ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai su vis didesniais padariniais žmogui ir jo gyvenamai aplinkai. Todėl siekiant sumažinti neigiamą tokių reiškinių poveikį ir laiku perspėti gyventojus apie galimus pavojus, labai svarbūs kasdieniai meteorologinių ir hidrologinių reiškinių stebėjimai ir jų prognozavimas.
