Trečiadienį be Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkės prezidentė susitiko ir su teisėsaugos institucijų vadovais bei aptarė kovą su neteisėtu praturtėjimu, domėjosi, kodėl neišnaudojamos išplėstinės turto konfiskavimo galimybės.
VMI viršininkė po susitikimo teigė, kad erdvės inspekcijos darbui daug, ji atlieka rimtus patikinimus. „Įdirbį turime gerą, turime profesionalų komandą, žinoma, yra kur pasistengti. Stiprinsime analitinius gebėjimus, kad visa mūsų turima informacija būtų išanalizuota greitai ir kokybiškai“, – teigė ji.
E.Janušienės teigimu, per kelerius metus VMI išaiškino apie 44 mln. eurų neapskaitytų pajamų.
Seimui prezidentė teiks Mokesčių administravimo įstatymo pataisas, kurios numato didesnes baudas tiems asmenims, kurie negali pagrįsti pajamų ir pakartotinai nutveriami nuslėpę mokesčius.
„Šiandien žmonėms akis bado įžūlūs neteisėto praturtėjimo atvejai, nebaudžiamumo atvejai, kurie atima visuomenės pasitikėjimą sąžiningumu ir teisingumu ir didina socialinę atskirtį“, – po susitikimo prezidentės žodžius perdavė patarėja Rasa Svetikaitė.
Prezidentė siūlo negalinčius pagrįsti pajamų asmenis bausti 50-100 proc. priskaičiuotos Gyventojų pajamų mokesčio sumos. Už pakartotinai padarytus nusikaltimus D.Grybauskaitė siūlo skirti dvigubai didesnes baudas.
Ji priminė, kad Lietuva laikoma šalimi, kuri kontroliuoja korupciją, tačiau negalima taikstytis su korupcija, kuri nemažą ekonomikos dalį stumia į šešėlį. Anot patarėjos, 75 proc. emigrantų, kaip svarbią priežastį, sulaikančią nuo grįžimo į Lietuvą, įvardija korupciją.
„Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas ir teismų skiriamos minimalios mokestinės baudos neužtikrina adekvačios atsakomybės už disponavimą neaiškios kilmės pajamomis“, – teigė patarėja. Jos duomenimis, teismai vidutiniškai skiria tik 10 proc. nuslėptų mokesčių sumos siekiančias baudas.
VMI viršininkė sakė, kad palaiko prezidentės iniciatyvą kelti mokestines baudas. „Matome, kad už tokius pažeidimus sankcijos tikrai turi būti adekvačios. Sankcijos turi atitikti jų pažeidimų mastą, pobūdį ir pakartotinumą“, – pabrėžė ji.
KT atvėrė kelius bausti už neteisėtą praturtėjimą
Konstitucinis Teismas šių metų kovą pripažino, kad Baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę už turėjimą nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL (šiuo metu tai yra 25 tūkst. eurų) vertės turtą, asmeniui žinant arba turint ir galint žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, neprieštarauja Konstitucijai.
70 proc. tyrimų dėl neteisėto praturtėjimo vykdo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), prezidentės nuomone, ši tarnyba turėtų ypatingą dėmesį skirti savo darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, analitiniams gebėjimams, kad įtariamieji nepaslėptų turto ir taip neišvengtų jo konfiskavimo.
Laikinasis FNTT vadovas Šarūnas Rameikis sakė, kad neteisėtas praturtėjimas yra vienas iš tarnybos prioritetų.
„Visi svertai įstatyme yra ir mes juos naudojame, kad nelegalios pajamos būtų konfiskuotos“, – tikino jis.
Paklaustas, kodėl tuomet prezidentė nurodo, kad neišnaudojamos galimybės konfiskuoti turtą, Š.Rameikis sakė, kad teismų praktika dabar yra aiški, aišku, ką reikia įrodinėti teismuose. „Mūsų institucija yra pasirengusi, kad šešėliniai veikėjai gautų atpildą“, – teigė jis.
Generalinio prokuroro Edvardo Pašilio teigimu, šiuo metu vykdomas 61 tyrimas dėl neteisėto praturtėjimo, šiemet 19 tokių tyrimų buvo nutraukti. Paklaustas, kodėl tokios bylos bliūkšta, generalinis prokuroras sakė, jog teisėsauga laukė minėto KT nutarimo.
Anot E.Pašilio, KT nutarimas atvėrė kelius bausti neteisėtai praturtėjusius ir prokurorai nenusiteikę nuolaidžiauti šioje srityje. „Prokurorai ir tyrėjai turi padaryti viską, kad tos bylos pasiektų teismą. Pripažinčiau, kad įrodinėjimo standartai tikrai yra aukšti“, – pridūrė jis.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Saulius Urbanavičius teigė, kad neteisėto praturtėjimo atvejų paieškos yra prioritetinės šioje tarnyboje ir ji stiprina analitinius gebėjimus.
Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą šalies vadovės iniciatyva buvo nustatyta prieš septynerius metus, tačiau šimtai pradėtų ikiteisminių tyrimų buvo nutraukti.
