Vakar dieną pasirodžius pranešimams, kad nuo kiaulių gripo Lietuvoje mirė jau šeši žmonės, sveikatos apsaugos viceministras Artūras Skikas suskubo patikslinti, kad tyrimais patvirtintos tik keturios mirtys – Vilniuje, Kaune, Visagine, apie kurias skelbta jau anksčiau, ir Panevėžyje. Teiginiai, kad klastinga liga pasiglemžė dar ir kėdainiškės bei varėniškės gyvybes, pavadinti nepagrįstais.
Pasiglemžė policininką
Aukštaitijos sostinėje nuo pandeminio gripo mirė 44 metų policininkas Rimas Mažilis. Be tėvo liko paauglė dukrelė ir studentas sūnus. R.Mažiliui pagalbą teikė net dviejų Panevėžio ligoninių intensyviosios terapijos specialistai. Tačiau panevėžiečio išgelbėti nepavyko – dvyliktą ligos dieną jo gyvybė užgeso.
Kad R.Mažilis tapo pandeminio gripo auka, vakar pirmieji patvirtino Panevėžio apskrities ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Algirdas Žemaitaitis ir Intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Eugenija Reinikovienė. Anot jų, vyriškis susirgo lapkričio 16–ąją ir tuoj pat kreipėsi į šeimos gydytoją.
R.Mažilio sveikata blogėjo, todėl po penkių dienų jis pateko į Panevėžio apskrities infekcinės ligoninės Reanimacijos skyrių. Nustačius, kad ligonio būklė labai sunki, be to, jam prasidėjęs kvėpavimo nepakankamumas, R.Mažilis buvo perkeltas į Panevėžio apskrities ligoninės Intensyvios terapijos skyrių. Čia pradėti ventiliuoti jo plaučiai, atsisakius ligonio inkstams jam taikytos hemodializės procedūros.
E.Reinikovienė apgailestavo, kad intensyvi pagalba, teikiama ligoninės turima modernia aparatūra, šiam vyriškiui nepadėjo. Atsisakius funkcionuoti daugybei organų, R.Mažilis mirė praėjusį šeštadienį. Nustatyta, kad velionis sirgo ir kitomis ligomis, tarp jų – cukriniu diabetu.
Anot E.Reinikovienės, šiuo metu dar vienam Panevėžio apskrities ligoninės pacientui – vaikui – nustatytas pandeminio gripo virusas. Kiti du vakar ligoninėje reanimuoti vaikai šiuo virusu nėra užsikrėtę. Vakar ligoninėje buvo reanimuojamos ir dvi itin sunkios būklės vidutinio amžiaus moterys, laukta atsakymo, ar jos užsikrėtusios vadinamuoju kiaulių gripu.
A.Žemaitaitis tikino, kad Panevėžio apskrities ligoninė antivirusiniais vaistais yra apsirūpinusi, o gruodį Panevėžį turi pasiekti 400 dozių vakcinos nuo pandeminio gripo.
Nemažai kritinių ligonių
Dar vienos mirties neišvengta Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK), tačiau tvirtinama, kad jos priežastis – ne kiaulių gripas. 41 metų Kėdainių gyventoja nuo lapkričio 21–osios slaugė gripu sergančius giminaičius. Po trijų dienų moteris dėl sparčiai prastėjančios būklės buvo paguldyta į Kėdainių ligoninės reanimaciją. Progresuojant pneumonijai Kėdainių medikai pagalbos kreipėsi į KMUK. Reanimobiliu į Kauną moteris atvežta lapkričio 25–osios vakarą ir paguldyta į KMUK Intensyviosios terapijos skyrių.
Jo vadovas Vidas Pilvinis teigė, jog į Kauną gripu serganti ligonė atvežta su stipriai išsivysčiusiu kvėpavimo nepakankamumu: „Dėl itin kritinės ir sparčiai blogėjančios būklės jai reikėjo labai stiprios ventiliacijos sistemos. Deja, pneumonijos niekas sustabdyti nebegalėjo.“ LŽ duomenimis, kitų rimtų sveikatos sutrikimų kėdainietė neturėjo.
Anot jo, KMUK Intensyviosios terapijos skyriuje šiuo metu gydomi aštuoni sunkia gripo forma sergantys pacientai. Tai 25–44 metų žmonės iš Marijampolės, Vilkaviškio, Kėdainių ir Šakių. Keturių ligonių būklė kritinė.
Kiaulių gripas gąsdina ir pacientus, ir medikus, ir sveikatos valdininkus, tad nenuostabu, jog kyla prieštaravimų konstatuojant mirties priežastis. Gydytojai teigia, kad 45 metų varėniškės Svetlanos Kunej mirties priežastis – gripo sukeltos komplikacijos, o Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tai neigia tvirtindama, jog moteris mirė nuo pneumonijos ir gretutinių ligų. Esą atlikti tyrimai parodė, jog ligonė kiaulių gripu nesirgo.
Moteris dėl pablogėjusios sveikatos į Varėnos rajono ligoninės Priėmimo skyrių kreipėsi lapkričio 24–oios vakarą, kur jai buvo diagnozuotas ūmus bronchitas. „Kadangi ligonė karščiavo, jai buvo suleista analgino bei išrašyti kiti vaistai, reikalingi gydymui“, – LŽ teigė šios ligoninės vyriausiasis gydytojas Henrikas Bukelis. Anot mediko, moters sveikatos būklė buvo gera, todėl ji buvo išleista į namus. Dėl tolesnio gydymo nukreipta į polikliniką pas šeimos gydytoją.
Kitą dieną poliklinikoje S.Kunej buvo patvirtinta priėmimo skyriuje nustatyta diagnozė. Padarytoje rentgeno nuotraukoje plaučių uždegimo požymių nebuvo matyti. Todėl varėniškė buvo išleista ambulatoriškai gydytis namuose.
Porą parų moters būklė nepagerėjo, lapkričio 26 dieną ji vėl kreipėsi į šeimos gydytoją. „Po pakartotinio apžiūrėjimo ligonė buvo paguldyta į Vidaus ligų skyrių su ūmaus bronchito ir gripo diagnoze, jai buvo paskirti antibiotikai ir kitas gydymas“, – teigė Varėnos ligoninės vadovas. Anot H.Bukelio, prabėgus dviem dienoms po S.Kunej paguldymo į stacionarą, moteriai po truputį pradėjo atsirasti dusulys. Lapkričio 29–ąją jai padaryta dar viena rentgeno nuotrauka, kurioje aiškiai buvo matyti abipusis plaučių uždegimas. Tą pačią dieną ligonė iš Vidaus ligų skyriaus buvo perkelta į Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių, kur jai buvo paskirti antivirusiniai vaistai ir deguonies terapija.
Varėniškės būklė pradėjo blogėti naktį iš sekmadienio į pirmadienį. Apie 2 valandą nakties atsirado dusulys. Varėnos gydytojai susisiekė su Santariškių medikais, norėdami sunkią ligonę pervežti į Vilnių, tačiau ten nebuvo vietų. Varėniškiams buvo patarta paskambinti rytą, gal tada situacija jau bus pasikeitusi. „Vilniškiai davė patarimų dėl tolesnio gydymo ir patvirtino, jog mūsų pasirinkta taktika teisinga“, – teigė H.Bukelis.
6 valandą ryto ligonės būklei dar labiau pablogėjus, buvo nuspręsta intubuoti plaučius, tačiau po to netikėtai sustojo moters širdis. Reanimatoriai gaivino ligonę, bet gyvybės išsaugoti nepavyko.
H.Bukelio nuomone, tokia baigčiai įtakos turėjo tai, jog ligonė daug metų sirgo hipertonija, turėjo antsvorio.
„Prie pandeminio gripo per 5–7 dienas išryškėja pneumonija ir kitos komplikacijos, šiuo atveju širdies nepakankamumas. Moteriai ėmė stigti deguonies, todėl plaučius intubuoti buvo būtina. Atvejų, kad ligonis mirtų intubuojant plaučius pasitaiko retai – iš kelių tūkstančių vienas“, – teigė H.Bukelis.
„Paskutinį kartą su žmona pasimačiau ir kalbėjausi praėjusį sekmadienį, kai ji jau buvo perkelta į Reanimacijos skyrių. Sakė, kad jaučiasi neblogai, tik labai vargina kosulys, o užėjus jo priepuoliams, skausmas varsto visą kūną. Skundėsi ir kamavusia šokinėjančia temperatūra“, – LŽ pasakojo S.Kunej vyras Zigmas.
Ar buvo galima išgelbėti žmonos gyvybę, Z.Kunej nesiryžo vertinti. Jo nuomone, medikai stengėsi.
S.Kunej dirbo valytoja Varėnos rajono Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio vidurinėje mokykloje. Mokyklos direktorius Gintautas Bendorius teigė, kad mokyklos bendruomenę žinia apie S.Kunej mirtį šokiravo. Vakar į mokyklą skambino kai kurių mokinių tėvai ir teiravosi, ar nebus pratęstas karantinas.
Mįslinga mirtis Klaipėdoje
Vakar apie 6 val. ryto vienoje Klaipėdos ligoninių mirė apie 50 metų verslininkas R.B. Kaip teigia gydytojai, nuo ūmaus plaučių uždegimo. Vyrą pažinoję asmenys LŽ pasakojo, kad žaibiška liga „sudegino“ jį vos per parą.
Sveikatos apsaugos viceministras A.Skikas vakar LŽ patvirtino, kad jam žinomas ir šis atvejis. Viceministro teigimu, kol kas laukiama laboratorinio tyrimo atsakymo. Jei bus patvirtinta, kad ligą sukėlė A/H1N1 virusas, klaipėdietis taps penktąja oficialiai patvirtinta naujojo gripo auka. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro laboratorijos direktoriaus Algirdo Griškevičiaus teigimu, pirmadienio vakarą ši laboratorija dar nebuvo gavusi minėto vyro mėginių.
Mėgina raminti
A.Skiko teigimu, sergamumas gripu šalyje stabilizavosi, dėl jo pietryčių Lietuvoje kreipėsi tūkstančiu mažiau žmonių nei ankstesnę savaitę. Tačiau padidėjo sergamumas Žemaitijoje, kurią liga apėmė vėliau.
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (VVSPT) direktoriaus Vytauto Bakasėno duomenimis, sergamumas mažėja Rytų, bet didėja Vakarų Lietuvoje. Tik vienoje – Skuodo rajono savivaldybėje – ligos paplitimas dar nepasiekė epideminio lygio. A.Skikas ramino, kad mažiau žmonių guldoma į ligonines. „Tačiau gripo komplikacijos išsivysto po 1–2 savaičių. Tad gali būti daugiau sunkesnių ligonių“, – pripažino jis.
Vien per praėjusią parą į reanimacijos skyrius visoje Lietuvoje buvo paguldyta apie 40 žmonių, pusė iš jų – vaikai. Tačiau SAM atstovų teigimu, nė vieno į šiuos skyrius patekusio vaiko gyvybei pavojus negresia.
Epidemijos mastą liudija į Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro laboratoriją siunčiamų mėginių skaičius. Laboratorijos vedėjo A.Griškevičiaus teigimu, tik per praėjusią savaitę pas juos pateko 375 mėginiai dėl pandeminio gripo. Vien penktadienį į laboratoriją atvežta 100 mėginių. Praktiškai visi – iš ligoninių. A.Griškevičius tai siejo su guldymo į stacionarus suintensyvėjimu. „Mėginių daugėja, tačiau vertinant procentiškai – patvirtintų pandeminio gripo atvejų mažėja“, – sakė laboratorijos vedėjas.
Lietuvos vyriausiasis epidemiologas V.Bakasėnas pripažino, kad epideminis lygis išlieka aukštas, tačiau itin didėti neturėtų. Jis prognozavo, kad epidemija aprims po keleto savaičių. Rytoj posėdžiausianti Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija skelbti ekstremalios situacijos neketina, – esą situacija stabilizavosi, neblogėja.
Parengta pagal LŽ korepondentų Daivos Baronienės, Ritos Krušinskaitės, Kristinos Kučinskaitės ir Aistės Stankevičienės pranešimus.
