Užblokavo banko kortelę
Po gaisro fermoje, kurioje, aplinkinių nuomone, Ivanas buvo išnaudojamas, Telšių socialinių darbuotojų globoje atsidūręs vyras dar negali patikėti, kad jam nebereikės niekam lenkti nugaros.
Senatvės pensija vyrui jau senokai paskirta, jos galėtų užtekti nedideliems poreikiams patenkinti.
I.Chomelovas tikino, kad jam nežinant apgaule buvo išimta banko mokėjimo kortelė, į kurią, kaip dabar paaiškėjo, „Sodra“ kas mėnesį pervesdavo po 470 litų.
Tačiau 15min.lt I.Chomelovas tikino, kad banko mokėjimo kortelė, į kurią, kaip dabar paaiškėjo, „Sodra“ kas mėnesį pervesdavo po 470 litų, buvo išimta jam nežinant, ir tų pinigų jis niekuomet nė neregėjo.
Išaiškėjus šiems faktams, Telšių rajono savivaldybės Globos ir rūpybos skyriaus darbuotojai pasirūpino, kad kortelė būtų užblokuota. Vietos valdžia gaisre asmens dokumentus praradusiam žmogui skyrė pašalpą, kad šis galėtų išsiimti naują asmens tapatybės kortelę, taip pat jam užsakyta nauja banko mokėjimo kortelė.
Dirbo be grafiko ir išeiginių
Telšių rajono savivaldybės Globos ir rūpybos skyriaus darbuotojams neaišku, kaip galėjo nutikti, kad fermos samdinys valstybės mokamos pensijos negaudavo.
Balandžio mėnesio pabaigoje Telšių rajono Ryškėnų seniūnijos Brizgų kaime kilęs gaisras sunaikino stručių fermą ir taip išvadavo ten gyvenusį Ivaną iš vergijos pančių.
Paklaustas, ką ir kiek dirbo fermoje, Ivanas atsakė trumpai: „Dirbau viską, buvau ne kartą stručių apspardytas, jokio darbo grafiko nebuvo, laisvadienių irgi neturėjau.“ Primygtinai prašant pasakyti, kiek per parą teko dirbti valandų, samdinys atrėžė: „Kartais ir visą parą.“
Pasišovė suskaldyti malkas
Po gaisro Telšių rajono savivaldybės Nakvynės namuose atsidūręs Ivanas jaučiasi tarsi rojuje. Visą dieną nereikia nieko dirbti, tačiau vyras – ne iš tinginių, kaip kai kurie valdiškų namų gyventojai.
I.Chomelovas negali sėdėti sudėjęs rankų, tad savo noru eina skaldyti malkų, kurios atėjus žiemai šildys Nakvynės namų gyventojus.
„Taip greičiau praeina diena“, – paaiškino Ivanas, kuriam tebeskauda per nelaimę apdegusias rankas.
„Strutyne“ prabėgo dešimtmetis
Nakvynės namų poilsio kambaryje yra televizorius, gali kiek nori žiūrėti laidas, kino filmus.
Ivanas prisipažino senokai nežiūrėjęs televizoriaus, mat „strutyne“, kaip jis pats vadina vietą, kur praleido maždaug dešimtį metų, buvo net trys seni televizoriai, bet jis jų negalėdavo žiūrėti.
2012 metų pabaigoje Lietuvoje išjungus analoginę televiziją ir įjungus skaitmeninę, šeimininkai nepasirūpino samdiniui nupirkti skaitmeninio televizijos signalo priimti galinčio televizoriaus arba bent priedėlio. Tad mėgiamų laidų, ypač loterijos žaidimų, Ivanas jau nėra matęs daugiau kaip metus.
„Patikdavo žiūrėti „Teleloto“, kaip žmonės laimi automobilius ir pinigus, nors pats loterijos bilieto niekada nepirkdavau. Įvedus skaitmeninę televiziją, seną televizorių užtraukė migla“, – guodėsi I.Chomelovas.
Į kieno kišenę subyrėjo pinigai?
Pasakodamas apie sudėtingas savo gyvenimo sąlygas buvusioje stručių fermoje Ivanas nieko nekeikė, neminėjo blogu žodžiu. Atrodė, kad tokia sunki padėtis jį tenkino.
Net kalbant apie stebuklingai išgaravusią pensiją, Ivanas buvo visiškai ramus. Vyro nė kiek netrikdė skaičiavimai, kad jeigu senatvės pensija jam mokama maždaug ketverius metus, susidarė apie 22 tūkst. litų viršijanti nežinia kur prašapusi suma.
Telšių nakvynės namų socialinio darbo organizatorė Genovaitė Kuzminskienė teigė, jog sunku buvo patikėti, jog žmogus nežino, kad jam paskirta pensija. Besiaiškinant nustatyta, kad senatvės pensija ne tik paskirta, bet ir pervedama į sąskaitą.
Tuo tarpu I.Chomelovas dievagojosi banko mokėjimo kortelės akyse neregėjęs ir rankose nečiupinėjęs, pinigų – taip pat. Vadinasi, kažkas iš Ivano aplinkos patuštindavo sąskaitą jam nežinant. Tuo jau susidomėjo teisėsauga.
Žurnalistės tyrimas sudomino policiją
Telšių policija ikiteisminį tyrimą pradėjo ne po socialinių darbuotojų pranešimo apie galimą Ivano išnaudojimą, o po šio žurnalistės tyrimo.
Beje, Telšiuose tai ne pirmas atvejis, kai žiniasklaidos atstovai pirmieji „užverda košę“. Tuo tarpu puikiai situaciją žinantys socialiniai darbuotojai tyli, nors išlaikomi iš mokesčių mokėtojų pinigų pirmieji turėtų belstis į teisėsaugos duris ir pranešti apie įtariamą nusikaltimą.
Šiuo atveju būtų naivu tikėtis, kad savo teisių ginti būtų stojęs pats nukentėjusysis. Bendraujant susidarė įspūdis, kad jis per daug patiklus, visiškai pasitiki svetimais žmonėmis. Ar gali dešimtį metų už maistą dirbęs žmogus bandyti rasti, kur nusėdo jo pensija? Ivanas patikino, kad tokios galimybės net nesvarstęs ir nežinotų, nei kur dėl to kreiptis.
Kas ėmė svetimą pensiją, aiškinasi Telšių policija, bet be nukentėjusiojo skundo ir jo globėjų – socialinių darbuotojų prašymo.
Vergovėje atlyginimas neegzistuoja
Neabejojama, kad pinigus nuimdavęs asmuo bus nustatytas nesunkiai, nes bankomatuose filmuojama.
Telšių nakvynės namų socialinio darbo organizatorė G.Kuzminskienė papasakojo bandžiusi banko mokėjimo kortelės ieškoti paskambinusi fermos, kurioje Ivanas dirbo, savininkei, tačiau buvo jos apšaukta.
I.Chomelovas ne tik dirbo nelegaliai, bet ir negaudavo pinigų už darbą.
Kasdienis valgis – konservai
„Šefas atveždavo konservų ir greito paruošimo makaronų. Juos ir valgydavau, naminio maisto skonį buvau užmiršęs. Dabar džiaugiuosi karšta sriuba ir duona „Caritas“ valgykloje.
I.Chomelovas ne tik dirbo nelegaliai, bet ir negaudavo pinigų už darbą.
Vasarą savininkas į fermą atvažiuodavo dažniau, žiemą retai pasirodydavo“, – sakė pašnekovas, kuris į Telšių rajoną atsikraustė iš Kauno rajono. Prieš dešimtį metų jis susipažino su klaipėdiečiu verslininku, kuris pasiūlė stogą virš galvos jo įkurtoje stručių fermoje.
Apspardė stručiai
Ivanas papasakojo ne kartą skaudžiai nukentėjęs nuo stručių, esą ypač bjauraus charakterio buvo patinai. Kartą strutis taip suspardė prižiūrėtoją, kad šiam ėmė bėgti kraujas. Suspardytą samdinį savininkas esą nuvežė pas medikus.
„Šefas nurodė nesakyti, kokiomis aplinkybėmis susižalojau petį ir ranką. Gydytojui pamelavau, kad nukritau nuo kopėčių ir pataikiau ant vinies, bet tas nepatikėjo. Sako, kažkas man čia neaišku, bet tąsyk išsisukome“, – senus laikus prisiminė stručių prižiūrėtojas.
Paskui, pasak Ivano, stručius savininkas pardavė, ir jie buvo išgabenti į Lenkiją. Po to verslininkas mirė, turtą ėmė valdyti jo žmona.
Paskutinis nurodymas nelegalui esą buvęs išardyti didžiulius stručių aptvarus.
Apdegė veidą ir rankas
Dėl dūmtraukio ir krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimo kilęs gaisras į nuodėgulius pavertė maždaug 555 kvadratinių metrų ploto karkasinį medinį pastatą.
Ivanas tvirtino dar bandęs gesinti gaisrą, tačiau gesintuvai buvo seni ir tušti. Iš liepsnojančio pastato vyriškis išsigelbėjo pats, tačiau skaudžiai apdegė veidą ir rankas. Pasak įvykio liudininkų, niekas nebesitikėjo, kad žmogus išeis iš ugnyje skendinčio pastato.
Iš karto po gaisro paaiškėjo, kad turto prižiūrėtojas palikęs besikūrenančią krosnį išėjo dirbti.
Kaip paaiškino Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Gintautas Pučkorius, supleškėjusio pastato savininkė pareiškė pretenzijų niekam neturinti.
Pasak ugniagesių, išsiaiškinus gaisro aplinkybes nustatyta, kad nusikalstamos veikos požymių nėra.
Ugnis pakeitė gyvenimą
Netikėtas gaisras fermoje Ivano gyvenimą pakeitė 100 procentų.
Vyriškis prisipažino, kad taip gyventi, kaip anksčiau, jis nebenorėtų. Ir nebereikės. Iki šiol nežinomo asmens kas mėnesį savintąsi pensiją pradėjęs gauti vyriškis galės ramiai atsikvėpti dėl rytojaus.
Ivanas yra visiškai vienišas, neturi nei vaikų, nei žmonos. Jo senomis žiniomis, iš šeimos gyva gali būti sesuo, bet su ja seniai nutraukęs bet kokius ryšius, nežino, nei kur, nei kaip ji gyvena.
