Baroko epochos dvaro sodybų Lietuvoje beveik neišlikę. Todėl restauruoti 18 amžiaus Liubavo dvaro pastatai – itin vertingi. Oficina ir oranžerija kartu su neišlikusiais dvaro rūmais įrėmino kiemą, iš kurio atsiveria vaizdas į dvaro tvenkinius. Mediniai rūmai sudegė per Pirmąjį pasaulinį karą, o mūriniai pastatai po tyrimų ir restauracijos atkurti taip, kaip atrodė beveik prieš 300 metų. Oficinoje ir oranžerijoje atidengti ir pirmieji ornamentai, kuriais buvo puoštos sienos, ir sovietmečiu čia klijuotų tapetų likučiai. Iš viso restauratoriai atidengė net 22 sluoksnius.
„Vertingiausia yra tai, kad mes turime gero stiliaus, kaip tuo metu vadindavo, pastatus, kurie yra klasikinio planavimo, būdingo dvarų sodyboms. Kitų tokių pavyzdžių Lietuvoje ir neturime“, – kalbėjo Liubavo dvaro muziejaus kūrėjas Gintaras Karosas.
Oficinoje ir oranžerijoje po metų įsikurs muziejus. Jame bus eksponuojamos išlikusios dvaro vertybės, buvusių savininkų portretai. Makete bus galima išvysti, kaip atrodė dvaras prieš šimtą ar daugiau metų. Oranžerijoje atidengta sudėtinga šildymo sistema. Ji įrengta po grindimis ir ortakiais, išvedžiotais sienose. Pasak muziejaus kūrėjo, 17–18 a. oranžerijos buvo labiau panašios į namus, nei į stiklinius šiltnamius.
„Ant rastų vieno vazonėlio šukių parašyta 150, tai greičiausiai reiškia, kad dvare augo ne mažiau kaip 150 to meto augalų“, – pasakojo G. Karosas.
Istoriniuose šaltiniuose Liubavo dvaras minimas nuo 16 a. Jį valdė Goštautai, Žygimantas Augustas, Radvila Rudasis. Du kartus dvaras buvo atitekęs Tiškevičiams. Iki mūsų dienų daugiausiai išliko 18 a. pastatų.
Restauracijos dar laukia retos stogo formos svirnas, arklidės, tvartas ir beveik 800 kvadratinių metrų ploto kluonas. Malūną, kuriame šiandien jau veikia technikos ekspozicija, pastatė paskutiniai dvaro savininkai – Slizieniai. Vienam iš jų – skulptoriui Rapolui Slizieniui – kuriama atskira ekspozicija.
