Rotušėje ketvirtadienį surengta ceremonija – itin simbolinė, mat vyko Sh.Pereso 90-ojo gimtadienio išvakarėse. Joje dalyvavo per 200 žmonių – prezidentą atlydėjusios delegacijos narių, politikų, kultūros ir meno atstovų, užsienio ambasadorių ir kitų diplomatų, Lietuvos žydų bendruomenės narių.
Tarp svečių pirmoje eilėje sėdėjo ir prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma, parlamentaras Emanuelis Zingeris. Salėje buvo ir vienas iš Vilniaus miesto garbės piliečių architektas Algirdas Kaušpėdas.
Dar daugiau vilniečių ir sostinės svečių pažiūrėti į garbų svečią susirinko prie Rotušės – jų buvo tokia minia, kad po ceremonijos prezidento kortežui buvo sunku pajudėti iš vietos.
Renginiui dar neprasidėjus, kilo nedidelis incidentas. Prie Rotušės laiptų vaikinas ir mergina išskleidė Palestinos vėliavą. Pastebėjus juos, prezidento kortežas nesustojo prie pagrindinio įėjimo, bet pavažiavo toliau, o Sh.Peresas ir jį lydintys žmonės į pastatą pateko pro šoninį įėjimą. Prezidentui po ceremonijos išvykus, jaunuoliai liko stovėti.
 |
| Prie Vilniaus rotušės jauna pora išskleidė Palestinos vėliavą. |
Vėliau jie portalui 15min.lt pasakojo, kad iš renginio išėję keli žmonės, kalbėję lietuviškai ir rusiškai, juos užsipuolė.
Artūras Zuokas: „Gimėte Lietuvoje“
Kaip ir planuota, šiek tiek po 16.30 val. pasirodžiusį garbų svečią auditorija pasitiko stovėdama ir plodama.
Lietuvos žydų bendruomenės atstovai, sveikindami svečią su garbingu jubiliejumi ir nauju titulu, įteikė jam 1388 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo rašto, kuriuo jis suteikė Bresto žydams privilegiją, titulinį lapą. Vėliau prezidentas sulaukė dar vienos dovanos – operos solisto Rafailo Karpio dainos.
F.Kukliansky: „Svarbus teisingas Holokausto vertinimas, pasaulio teisuolių ir kovotojų su naciais įvertinimas.“
Sveikindamas Sh.Peresą, sostinės vadovas prisiminė balandį Izraelyje vykusį susitikimą su juo. Tuomet prezidentas pasakė, kad žydams pasaulyje yra du svarbūs miestai – Jeruzalė ir Jeruzalė Šiaurėje – Vilnius.
„Prisipažinote, kad dėl politinių pasikeitimų jums sunku pasakyti, kurioje šalyje gimėte. Galiu jums pasakyti – jūs gimėte Lietuvoje“, – šiuos A.Zuoko žodžius auditorija sutiko juoku ir plojimais.
Sh.Peresas perdavė Jeruzalės savivaldybės kaip simbolį padovanotą Jeruzalės akmenį. Mero teigimu, šis akmuo ateityje atsiras Pasaulio teisuolių – žydų gelbėtojų per Holokaustą – parke, kuris, simboliška, turėtų atsirasti Jeruzalės rajone.
Pavadino ir Lietuvos žydų prezidentu
Kaip renginyje teigė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, ši bendruomenė yra viskas, kas liko po Holokausto. „Iš dalies mūsų gelbėtojų – pasaulio teisuolių – ir mūsų aktyvaus antifašistinio pasipriešinimo dėka, todėl svarbus teisingas Holokausto vertinimas, pasaulio teisuolių ir kovotojų su naciais įvertinimas“, – pažymėjo ji.
F.Kukliansky teigimu, Lietuvos žydai didžiuojasi savo tautybe, išlaikė litvakų ir jidiš kultūrą, o savo veikloje nėra vieniši – remiami Lietuvos valstybės ir demokratinių jėgų, žmogaus teises ginančių organizacijų.
„Kviečiame visus atminti – fašizmas ir neonacizmas nėra praeitis“, – pridėjo moteris, primindama, kad kova su radikaliomis ideologijomis dar nėra baigta.
Sveikindama Sh.Peresą, bendruomenės atstovė pažymėjo, kad jis yra ir Lietuvos žydų prezidentas.
Dvyliktas garbės pilietis
Suteikti garbės piliečio vardą Nobelio premijos laureatui pasiūlė Lietuvos žydų bendruomenė. Atitinkamą sprendimą Vilniaus miesto taryba priėmė liepos pradžioje, likus kelioms savaitėms iki Sh.Pereso vizito į Šiaurės Jeruzale vadintą Vilnių.
A.Zuokas: „Prisipažinote, kad dėl politinių pasikeitimų jums sunku pasakyti, kurioje šalyje gimėte. Galiu jums pasakyti – jūs gimėte Lietuvoje.“
Sh.Peresas – jau dvyliktas Vilniaus miesto garbės pilietis. Šis vardas suteikiamas nuo 1996 m. už ypatingus nuopelnus Lietuvai ir sostinei. Tai yra aukščiausias įvertinimas, kurį gali suteikti miestiečiai. Miesto garbės piliečiu gali tapti ir Lietuvos, ir užsienio valstybių piliečiai.
Šiemet garbės piliečio vardas buvo suteiktas rašytojui Tomui Venclovai. Anksčiau jis buvo suteiktas JAV eksprezidentui Ronaldui Reaganui, Islandijos politikui, diplomatui Jonui Boldvinui Hanibalssonui, monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui, pasaulinio garso muzikantui Mstislavui Rostropovičiui, JAV politikui Denniui Hastertui, Nobelio literatūros premijos laureatui poetui Česlovui Milošui, poetui Justinui Marcinkevičiui, JAV politologui Zbigniewui Brzezinskiui, buvusiam Vilniaus universiteto rektoriui akademikui Jonui Kubiliui, grupės „Antis“ lyderiui A.Kaušpėdui.
Vienas iškiliausių visų laikų izraeliečių
Bendruomenės teigimu, Izraelio prezidentas yra vienas žymiausių pasaulyje litvakų. Jis kartu su tokiais žmonėmis, kaip eruditas Vilniaus Gaonas, vienas garsiausių XX a. smuikininkų Jascha Heifetzas, rašytojas Romainas Gary, paliko ryškų pėdsaką ne tik mūsų šalies, bet ir pasaulio istorijoje.
Sh.Peresas gimė dabartinėje Baltarusijos teritorijoje, mažiau nei 100 km nuo Vilniaus esančiame nedideliame Višnevo miestelyje. Nuo viduramžių čia gyveno didelė žydų, kurie save vadina litvakais – iš Lietuvos kilusiais žydais, bendruomenė. Paauglystėje persikėlęs į Palestiną jis ilgainiui įsitraukė į Izraelio valstybės kūrimą ir per nelengvą ilgametę karjerą užsitarnavo vieno iškiliausių šalies veikėjų titulą.
Retas ne tik Izraelio, bet ir viso pasaulio politikas gali pasigirti tokia marga ir solidžia bemaž septynis dešimtmečius trunkančia karjera. Sh.Peresas dukart vadovavo vyriausybei ir sykį šias pareigas ėjo laikinai, 12 kartų buvo įvairių sričių ministru, ilgiausiai iš visų politikų – 48 metus – išdirbo šalies parlamente (Knesete). 2005-aisiais sudarytame iškiliausių visų laikų izraeliečių sąraše Sh.Peresui teko 11-a vieta.
„Negali būti žydu, nepabuvęs lietuviu. Lietuva – jidiš kalbos motina, todėl sakoma – litvakas, – 2006 m. Tel Avive, minint Lietuvos ir Izraelio diplomatinių santykių užmezgimo 15-ąsias metines, sakė S.Peresas. – Litvakas – ne tik geografinė sąvoka, tai charakteris ir kultūra. Litvakai garsūs dėl jų ypatingo charakterio – jie niekada nenusileis nei kitam, nei sau.“
Ketvirtadienį ryte Sh.Peresas kartu su Lietuvos vadove Dalia Grybauskaite Panerių memoriale pagerbė Holokausto aukas. Anot svečio, Antrojo pasaulinio karo metais čia vykdytos žudynės yra įspėjimas mums visiems ir ateities kartoms, kad šie įvykiai niekada nepasikartotų.
