Vieni pirmųjų tai padarė jogos mokytojai Lietuvoje. O keletą metų prieš tai – ir meno terapijos specialistai. Tačiau kas laukia kitų į naująjį įstatymą įtrauktų natūraliąja medicina jau ne vienerius metus užsiimančių gyventojų?
2020 metų sausio mėnesį pasirodžiusiame įstatymo projekte buvo teigiama, kad joga priskiriama Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros natūraliosios ir liaudies medicinos srities Rytų medicinos sistemų paslaugų grupei.
Remiantis įstatymo projekto aprašu, tokią veiklą galėtų vykdyti tik asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus reabilitacijos studijų krypties studijų programą. Tokią veiklą būtų galima suteikti tik sveikatos priežiūros įstaigoje, o jogos užsiėmimus lankantys asmenys būtų įvardijami kaip pacientai. Kiekvienam, užsiimančiam jogos praktikomis, turėtų būti pildoma forma „Ambulatorinė asmens sveikatos istorija“.
Pirmą „mūšį“ laimėjo
Sertifikuota Iyengar jogos mokytoja Ramunė Zaleskaitė teigė, kad kol kas „mūšis“ yra laimėtas. „Po jogos bendruomenių Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybei rašytų raštų, po diskusijų prie apskritojo stalo, po klausimo svarstymo Lietuvos Respublikos (LR) Seimo sveikatos reikalų komitete, savo tikslą pasiekėme“, – kalbėjo R.Zaleskaitė.
Anot pašnekovės, Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis patikino, kad joga į rengiamą „Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros sričių paslaugų grupėms ir (ar) pogrupiams priskiriamų konkrečių paslaugų sąrašą“ nebus įtraukiama.
„Ar ilgam, negaliu pasakyti“, – svarstė mokytoja.
Iš sąrašo išbraukė
LR sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus patarėja Asta Kandratavičienė teigė, kad, atsižvelgiant į gautas pastabas, Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros plėtros komiteto sprendimu, joga nebus įtraukta į netrukus įsigaliosiančio įstatymo paslaugų grupių sąrašą.
„Iš pradžių buvo parengtas projektas dėl minėtos tvarkos patvirtinimo. Jame kaip viena iš paslaugų buvo įtraukta ir joga. Tiesiog toks buvo pateiktas pasiūlymas“, – pasakojo A.Kandratavičienė. Tačiau, anot specialistės, komiteto nariai, susidūrę su daugybe skirtingų jogos atstovų nuomonių dėl rengiamo įstatymo, nusprendė šias paslaugas iš minėto sąrašo išbraukti.
Pasak patarėjos, šios bendruomenės atstovai vis tik pareiškė norą anksčiau ar vėliau reglamentuoti savo veiklą. Tačiau pati SAM šios procedūros skubinti neketina.
„Parašėme atsakymus visoms jogos mokykloms. Kol jie patys neinicijuos šio proceso su visais savo teikiamų paslaugų aprašymais, tol ministerija tikrai per prievartą jų į įstatymo sąrašą netrauks“, – teigė A.Kandratavičienė.
Šiuo metu jau yra pasirašytas ministro įsakymas, kuriame tokios paslaugos kaip joga Rytų medicinos grupei nebėra priskiriamos.
Reikės aukštojo išsilavinimo
O kaip naujasis įstatymas paveiks pirtininkus ir žolininkus?
LR sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus patarėja ramina – pirtininkams įtakos šis įstatymas neturės. Tačiau žolininkai bus priskirti Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros natūraliosios ir liaudies medicinos srities biologinio poveikio paslaugų grupei ir jų veikla vadinsis fitoterapija.
Pagal įstatymą, asmuo, priskiriantis save žolininkui, bus vadinamas fitoterapijos specialistu.
„Norint verstis šia veikla, reikės dviejų licencijų. Vienos – pačiam specialistui, kitos – patalpoms. Šiuo metu ministro įsakymu rengiami pagal įstatymą numatyti visi teisės aktai ir licencijavimo taisyklės. Taip pat bus parengti sąrašai, kokio išsilavinimo, patirties bei kvalifikacijų reikės, norint tapti fitoterapijos specialistu“, – naująjį įstatymą aiškino specialistė.
Reglamentuojama, kad norintys verstis fitoterapijos ir kitomis, įstatyme numatytomis veiklomis, asmenys privalės turėti aukštąjį medicininį išsilavinimą. Todėl yra numatyta išlyga, kad iki 2024 metų bus suteikiamas pereinamasis laikotarpis, per kurį piliečiai galės jį įgyti.
„Įvertinant tokių piliečių per daugelį metų įgytas kvalifikacijas ir darbo praktiką, Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros plėtros komiteto nariai svarsto, kad iki 50 procentų studijų bus galima užskaityti. Vienas iš pagrindinių privalumų bus realaus praktinio darbo įvertinimas“, – akcentavo A.Kandratavičienė.
Anot pašnekovės, Komitetą sudaro Vilniaus, Klaipėdos, Lietuvos sveikatos ir mokslų (LSMU) bei Kauno universitetų profesoriai.
Svarbiausia – saugumas
Patarėja teigia, kad visus išgąsdino nuostata, jog praktikuojant papildomosios alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugą yra būtinas aukštasis medicininis išsilavinimas.
„Kodėl nieko nestebina, kad gydytojas arba mokytojas turi aukštąjį išsilavinimą? Šiuo atveju mes kalbame apie sveikatą ir jos priežiūrą, o tai reiškia, kad mūsų siekiamybė yra, jog teikiama medicininė paslauga būtų saugi žmogui“, – pasakojo specialistė.
Pašnekovė pabrėžė, kad viena iš esminių naujojo įstatymo priėmimo priežasčių yra būtinybė apginti gyventojus nuo neišmanančių ir nesąžiningų alternatyviosios medicinos „gydytojų“.
Idėją palaiko
Klaipėdos universiteto Holistinės medicinos ir reabilitacijos katedros vedėja prof. dr. Daiva Mockevičienė taip pat pritaria A.Kandratavičienės minčiai.
„Paprastų žmonių atžvilgiu, naujasis įstatymas užtikrins saugumą žmonėms, reglamentuos teisinę atsakomybę už vykdomą veiklą“, – teigė prof. dr. D.Mockevičienė.
Vedėja teigia, kad problemos čia nemato. Anot specialistės, žmonės, kurie jau yra tam pasiruošę, tikrai džiaugiasi, kad šios veiklos pagaliau bus įteisintos ir bet kas jomis nebegalės užsiiminėti.
„Klaipėdos universitete taip pat turime papildomosios ir alternatyviosios medicinos reabilitacijos krypties magistro studijas. Todėl specialistams, jau turintiems, pavyzdžiui kineziterapijos ar ergoterapijos bakalauro laipsnį, bereikės išklausyti 10 kreditų modulį. To visiškai užtenka, kad specialistas atitiktų SAM reikalavimus“, – teigė mokslininkė.
Kalbėdama apie naujojo įstatymo svarbą A.Kandratavičienė pateikė pavyzdį apie į Lietuvą norinčius grįžti ir dirbti Londone studijas baigusius fitoterapijos ir akupunktūros specialistus.
„Tikrai buvo labai liūdna situacija, kai Vestminsterio universitete pora asmenų baigė fitoterapiją ir akupunktūrą. Grįžę į Lietuvą sužinojo, kad mūsų šalyje dirbti šio darbo jie negalės, nes tokios profesijos pas mus nėra įteisintos“, – teigė ekspertė. Lietuvoje nuo 2003 metų tėra įteisinta vienintelė reflekso terapija, tačiau ja gali verstis tik gydytojai.
Ką reglamentuoja?
Pagal įstatymą, kol kas reglamentuotos bus šios paslaugų grupės: vandens procedūrų terapija, aromaterapija, neadatinė mezoterapija, fitoterapija, hirudoterapija, apiterapija, akupunktūra, taikomoji kineziologija, osteopatija, delfinų terapija, hipoterapija, kaniterapija ir ajurveda.
Meno terapija, kuri apima tokias sritis, kaip dailės, šokio ir judesio, muzikos, dramos terapijos, į šį įstatymo paslaugų bloką nepatenka. Anot patarėjos, kai įstatymas buvo dar tik ruošiamas, įvairios šių sričių asociacijos taip pat, kaip ir jogos atstovai, pateikė savo pastabas ir oficialius raštus.
„Į pirminį įstatymo projekto variantą jie buvo įtraukti. Vėliau komiteto nariai nusprendė juos išbraukti. Manau, kad koreguojant įstatymą ilgainiui ši grupė taip pat bus išimta iš dabar esančio sąrašo“, – situaciją komentavo A.Kandratavičienė.
Pašnekovės teigimu, kol kas – tai pirmasis sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Ateityje jų bus dar ne vienas, todėl, kiek ir kokių alternatyviosios medicinos paslaugų bus įtraukta į įstatymą, kol kas pasakyti sunku.
