„Tai tikrai bus parama dabar esančioms pareigoms (...) Tokie rėmėjai tikrai bus naudingi pasieniečių veiklai“ , –15min pabrėžė VSAT atstovas spaudai Giedrius Mišutis.
Jis kiek plačiau papasakojo apie tai, ką konkrečiai veiks pasieniečių rėmėjai, kokias užduotis jiems teks įveikti, kad galėtų padėti pasieniečiams.
„Pagrindinis dalykas – žodis padeda. Savarankiškai jie neveiks – nebus to, kad kažkur pasienyje savarankiškai vaikščios du rėmėjai ar vienas rėmėjas. Pats rėmėjas visada bus su profesionaliu pasieniečiu – savarankiškų sprendimų jis nepriims“, – pasakojo tarnybos atstovas.
„Ginklų jie neturės, jie vykdys konkrečias užduotis su pareigūnu“, – pridūrė jis.
Lauks ir patikra, ir mokymai, ir egzaminas
VSAT pamažu dėlioja tvarkas, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis galės tapti pasieniečių rėmėjais.
Pirmiausia, jiems teks praeiti mokymus, vėliau – ir laikyti egzaminą. To gali neprireikti nebent rėmėjais norėsiantiems tapti buvusiems pasieniečiams.
„Yra tikrinimo procedūra numatyta, po to numatyti mokymai, kurie baigsis egzaminais. Tas žmogus bus patikrintas, paruoštas iki tam tikro lygio. Jis praeis bazinius dalykus, kad galėtų būti pasienio ruože šalia pasieniečio“, – kalbėjo G.Mišutis.
Pasieniečių rėmėjais galės tapti tik pilnamečiai ir neteisti asmenys.
Su rėmėjais – trejų metų sutartis
Pasak VSAT atstovo, su rėmėjais bus pasirašoma trejų metų sutartis, kuria jie įsipareigos padėti pasieniečiams.
Sutartyje bus numatytas ir išbraukimas iš rėmėjų sąrašų pažeminus pasieniečių rėmėjų vardą.
Rėmėjų viena pagrindinių užduočių bus patruliavimas kartu su pasieniečiais.
„Palei sieną patruliuoja rėmėjas su, tarkime, vienu ar dviem pareigūnais. Tai – pagalba ne tik VSAT, bet ir valstybei (...) Ta pagalba labai pravers“, – pabrėžė G.Mišutis.
Jis taip pat sakė, kad pasieniečiai tikisi, jog rėmėjų daugiausia atsiras iš pasienio regionų, tačiau kol kas užklausų dėl tapimo rėmėjais tarnyba nesulaukė.
Šiuo metu ruošiamos jų veiklą numatančios tvarkos. Kai jos bus parengtos, tuo metu savanoriai galės prisijungti prie VSAT rėmėjų.
Nerimas dėl galimo smurto
„Sienos grupės“ savanorė, teisininkė Emilija Švobaitė15min teigė, kad žmogaus teisių gynėjams užkliuvo naujai įteisinamas pasieniečių rėmėjų institutas.
Pasak pasienyje su Baltarusija migrantams pagalbą teikiančios organizacijos atstovės, labiausiai nerimą kelia tai, kad prie pasieniečių rėmėjų gali prisijungti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų asmenys, bijoma ir smurto atvejų prieš migrantus.
„Kelia nerimą, kad galbūt prie pasieniečių rėmėjų prisijungs ir kraštutinių pažiūrų asmenys. Nors ministerija teigia, kad saugikliai sudėti, bet nepanašu, kad asmenų įsitikinimai bus pakankamai vertinami ir kad bus užtikrinta, jog smurto pasienyje išvengsime“, – kalbėjo E.Švobaitė.
Jos teigimu, panašus institutas veikė Vengrijoje, kur pasieniečių rėmėjai buvo praminti „pasienio medžiotojais“.
„Tų smurto atvejų pasitaikė, tą išaiškinęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas ne sykį. Tai matome tą paralelę su Vengrijos situacija ir tai kelia nerimą“, – pasakojo E.Švobaitė.
Pavyzdys – policija
Anot G.Mišučio, pasieniečių rėmėjų institutas bus panašus į policijos.
„Funkcijos tik galbūt nėra tokios pačios, bet idėja ta pati“, – kalbėjo VSAT atstovas spaudai.
Lietuvos policijos rėmėjai įteisinti gana seniai – 1998 metais.
Jais taip pat gali tapti tik pilnamečiai ir neteisti asmenys. Be to, irgi reikia praeiti patikrą, mokymus ir išlaikyti egzaminą.
Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis informavo 15min, kad šiuo metu policininkams padeda 596 rėmėjai.
