Pirmasis valstybinis apdovanojimas
Dr. Urtė Neniškytė – tarptautiniu mastu pripažinta mokslininkė, dirbusi geriausiose Europos laboratorijose D.Britanijoje, Vokietijoje, Italijoje. Šiuo metu ji vadovauja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) darbuotojų grupei, kurios tyrimų sritis yra neuronų ir imuninių ląstelių sąveika smegenyse. Viena iš jos mokslinių ambicijų – suprasti mechanizmus, kurie lemia sunkias ligas, tokias kaip autizmo spektro sutrikimas ar šizofrenija, o tada kelti klausimą, kaip jų išvengti ar jas išgydyti.
Liepos 6-ąją, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga Prezidentūroje už nuopelnus Lietuvai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje dr. U.Neniškytė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Šį apdovanojimą gavo ir jos kolegė, VU GMC dirbanti prof. Sonata Jarmalaitė.
„Šis apdovanojimas man buvo netikėtas. Pirmą kartą gavau tokio lygio valstybinį įvertinimą ir jis man išties labai brangus“, – atskleidžia neuromokslininkė. – Valstybinis apdovanojimas reiškia, kad juo įvertinta ne tik mano veikla mokslo pasaulyje. Šis apdovanojimas rodo, kad gyvybės mokslai užima išties labai garbingą vietą mūsų šalyje”, – sako ji.
Laisvė – didžiausia vertybė
Pasak dr. U.Neniškytės, nepaprastai džiugu gauti tokį garbingą apdovanojimą nuėjus dar palyginti neilgą mokslinį kelią. „Mano kelias dar tik prasideda, todėl šis įvertinimas – labai didelė paskata žengti tolyn tarptautinių tyrinėjimų keliu. Tuo pačiu tai dar kartą patvirtina, kad turiu apsisprendimo laisvę: laisvę ieškoti, bandyti, tyrinėti, atrasti. Laisvė – tai dovana, kurią turime branginti“, – įsitikinusi mokslininkė.
„Puikiai prisimenu nepriklausomybės atkūrimą, 1991 m. sausio įvykius. Tą laikotarpį, nors buvau vaikas, išgyvenau labai sąmoningai, daug kalbėjomės su tėvais apie laisvę, supratau jos vertę ir tas supratimas liko visam gyvenimui“, – sako dr. U.Neniškytė.
Mokslininkė atskleidžia nuo mažens supratusi, kad laisvė – neįkainojama vertybė. „Pasirinkimas, ką noriu veikti, kuo noriu būti, kurioje šalyje noriu gyventi – tai kriterijai, kuriuos vertinu ir kuriuos stengiuosi perduoti kitiems. Neabejoju, kad tai, kuo esu dabar, nebūtų buvę įmanoma be laisvos Lietuvos ir tą labai vertinu“, – pasakoja dr. U. Neniškytė.
Talentai grįžta į Lietuvą
Pasak dr. U.Neniškytės, galimybę laisvai rinktis gyvenimo kryptį ji ne kartą išbandė pati. „Baigusi magistrantūros studijas VU išvykau į užsienį semtis žinių ir įgūdžių. Nors svetur pragyvenau nemažai metų, visada galvojau apie Lietuvą ir žinojau, kad vieną dieną sugrįšiu”, – atskleidžia ji.
Pasak neuromokslininkės, svetur norėjosi įgyti tokių kompetencijų, kurių savo šalyje tuo metu nebuvo galimybės gauti, tačiau ji teigia niekada neabejojusi, kad šiuos įgūdžius bei žinias anksčiau ar vėliau parsiveš į Lietuvą.
Ši vizija pasitvirtino – apsigynusi daktaro disertaciją Kembridžo universitete, po užsienyje praleistų aštuonerių metų dr. U. Neniškytė grįžo namo. „Niekada nesigailėjau vietoj karjeros užsienyje pasirinkusi gimtąjį Vilnių. Grįžusi į Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centrą čia radau išties puikias sąlygas jaunam mokslininkui plėtoti savo idėjas”, – teigia ji. – Gyvybės mokslai yra viena stipriausių mokslo šakų Lietuvoje. Čia dirba aukščiausio lygio dėstytojai ir mokslininkai. Jie suteikia impulsą tiek savo studentams, tiek ir jauniems tyrinėtojams, kurie turi galimybę daug ko išmokti”.
Neuromokslininkė pasidžiaugė, kad vis daugiau jaunų ir talentingų lietuvių eina tuo pačiu keliu – pasisėmę patirties užsienyje grįžta į Lietuvą ir naujas kompetencijas panaudoja stiprindami mūsų šalies mokslinį potencialą.
Suprasdama šios misijos reikšmę, ypač daug dėmesio stengiuosi skirti mūsų šalies jaunimui.
„Pažįstu visą eilę puikių specialistų, studijavusių ar dirbusių užsienyje ir grįžusių į Lietuvą. VU GMC turime Ispanijos ir Airijos laboratorijose dirbusį dr. Aurelijų Buroką, Harvardo universitete dirbusius dr. Liną Mažutį ir Rapolą Žilionį bei daugelį kitų, pasirinkusių savo idėjas įgyvendinti Lietuvoje. Reikia stengtis juos išlaikyti, ieškoti finansavimo, nes jie – mūsų šalies mokslo ateitis“, – sako U.Neniškytė.
Dalijasi mokslo žinia ir jo pažinimo džiaugsmu
Pasak neuromokslininkės, gautas valstybės apdovanojimas ją įpareigoja ne tik toliau eiti moksliniu keliu bei vykdyti tarptautinio lygio tyrimus, bet ir dalintis mokslo žinia bei jo pažinimo džiaugsmu su Lietuvos visuomene.
„Suprasdama šios misijos reikšmę, ypač daug dėmesio stengiuosi skirti mūsų šalies jaunimui. Su kolegomis per metus aplankėme per 20 šalies mokyklų, kuriose bendravome su įvairaus amžiaus vaikais. Pradinukams rodėme įvairius eksperimentus, nes tokio amžiaus vaikams ši žinių perteikimo forma yra įdomiausia. Vyresniųjų klasių moksleiviams įdomiau pasakojimai apie neurobiologijos raidą Lietuvoje. Su jais kalbame apie profiliavimą, krypties pasirinkimą. Trečioji grupė moksleivių, kuriems nešame žinią, yra dvyliktokai. Su jais kalbamės apie ateities profesijas, studijų programas, galimybes rinktis Lietuvos ir užsienio šalių aukštąsias mokyklas. Jiems pasakojame savo patirtis, grįžimo į Lietuvą motyvus”, – atskleidžia jaunoji mokslininkė.
„Galbūt tie berniukai ir mergaitės, kurie šiandien klauso mūsų pasakojimų apie neuromokslų pasaulio žavesį, ateityje taip pat taps tyrinėtojais, garsinančiais mūsų šalies vardą pasaulyje“, – reziumavo dr. U.Neniškytė.
