Lapkričio pradžioje nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai pradėjo dirbti direktoriaus pavaduotoja, atsakinga už kultūrinę veiklą.
Konkursą į šią vietą laimėjo istorikė Jolanta Karpavičienė. Be jos direktoriaus Vydo Dolinsko pavaduotojais dar dirba Dainius Malinauskas bei Eduardas Kauklys.
Už personalo reikalus atsakingas pavaduotojas D.Malinauskas tikino BNS, kad J.Karpavičienė – paskutinė nauja rūmų darbuotoja.
Kuriant instituciją, buvo manoma, kad kai ji atsivers pilnai, joje turėtų dirbti apie 150 darbuotojų. Buvo argumentuotai suskaičiuota, kiek turėtų dirbti. Bet statybos nepasibaigė, todėl tiek jų nėra“, – tikino Dainius Malinauskas.„Didžioji dalis darbuotojų priimta, kai institucija atsidarė – metų pradžioje. Galbūt jus glumina, kad buvo neseniai skelbimas direktoriaus pavaduotojo vietai užimti ir buvo konkursas. Paskutinis darbuotojas ir buvo Jolanta Karpavičienė, kuri laimėjo konkursą. Prieš tai – seniai (priimti nauji darbuotojai – BNS)“, – kalbėjo D.Malinauskas.
Anot jo, direktoriaus pavaduotojo atlyginimas „į rankas“ siekia per 2000 litų.
Direktoriaus pavaduotojo duomenimis, įstaigoje iš viso yra 72 darbuotojai, šiuo metu dirba 70 žmonių – du, anot jo, yra vaiko priežiūros atostogose.
Valdovų rūmų statyba dėl lėšų stygiaus iki šiol nėra baigta, nors juos planuota atidaryti 2009 metų liepos 6-ąją per oficialias Lietuvos tūkstantmečio iškilmes. Tikintis, kad rūmai duris atvers tą dieną, planuota, kad juose dirbs 150 žmonių.
„Kuriant instituciją, buvo manoma, kad kai ji atsivers pilnai, joje turėtų dirbti apie 150 darbuotojų. Buvo argumentuotai suskaičiuota, kiek turėtų dirbti. Bet statybos nepasibaigė, todėl tiek jų nėra“, – tikino D.Malinauskas.
Rūmų direktorius V.Dolinskas tvirtino, kad esami darbuotojai turi daug veiklos.
„Turime kaupti ir saugoti eksponatus, priimamus iš Pilių tyrimų centro, perimamus iš Lietuvos dailės muziejaus, rengiame parodas – trys Tūkstantmečio parodos, Liublino paroda, kitais metais Žalgirio paroda planuojama, – rengiame edukacinius užsiėmimus, ekskursijas, vykdome leidybinį darbą ir taip toliau. Skyriuose, kurie dirba su turiniu, suformuoti jų branduoliai, ir jie veikia. Vyksta restauravimo darbai, radinių konservavimo ir panašiai“, – pasakojo V.Dolinskas.
Biudžetinė įstaiga – nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai įsteigta nuo šių metų sausio 1-osios. Valdovų rūmų steigėjas yra Kultūros ministerija, tačiau įstaiga yra savarankiška asignavimų valdytoja. Valdovų rūmams kitąmet numatoma skirti 12 mln. litų.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad baigti rūmų statybą artimiausiu metu nėra jokių galimybių. Remiantis skaičiavimais, tam dar reikėtų 150 mln. litų. Valdovų rūmams nuo 1995 metų jau išleista daugiau kaip 200 mln. litų.
Prieštaringai vertinamas Valdovų rūmų atkūrimas yra vienas didžiausių kultūros srities investicinių projektų nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai yra atkuriami virš 1987–2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis – kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.
Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų vertinimų ir visuomenėje, ir tarp istorikų.