Sužinojo atsitiktinai
Į 15min kreipėsi susirūpinę Neveronių gyventojai. Pasak jų, ateityje gamtos apsuptyje esantį jų miestelį ketinama paversti geležinkelio stotimi. „Rail Baltica“ projekto planuose – 1 435 mm pločio vėžės kelynas, sudarytas iš 10-12 geležinkelio linijų, ir didžiulis lokomotyvų bei vagonų aptarnavimo centras (LVAC) su mechaninėmis dirbtuvėmis, krovinių perkrovimo tašku, plovykla ir administraciniais pastatais.
Neatsižvelgiama į tai, kad šalia gyvenama, netoli planuojamo LVAC – Neveronių gimnazija, vaikų darželis, stadionas, už ES pinigus pastatytas vandens bokštas, į Raudonąją knygą įtrauktų gervių buveinės.
„Tik atsitiktinai sužinojome, kad vietoje planuotos geležinkelio vėžės išplėtimo atsiras „Rail Baltica“ projekto geležinkelio depas. Išsikvietėme projekto vykdytojo „Aecom“ atstovus, kad paaiškintų, kas vyksta, supažindintų su poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita. Vasario 15 d. susirinkime dalyvavo apie 200 susirūpinusių vietinių žmonių. Su jais visa tai niekada nebuvo derinta. Neveroniečiai jaučiasi apgauti, priešinasi šiam sprendimui“, – tikino Neveronių bendruomenės centro narė Oksana Šukaitienė.
Nuvertės turtas
Anot O.Šukaitienės, gyventojai išsipirko sklypus, urbanistika tik auga (šiuo metu Neveronių seniūnijoje – 3 391 žmonės), o pastačius du didžiulis infrastruktūros objektus, didės užterštumas, triukšmas, tad žmonių turtas nuvertės. Kompensacijų mechanizmas nenumatytas.
Užtenka jau, kad virš mūsų skraido lėktuvai, tai dar žadama tokį triukšmo šaltinį pastatyti.
„Gyventojai kūrėsi čia, nes buvo garantuoti, kad išdygs tik dviejų vėžių europinė linija. Užtenka jau, kad virš mūsų skraido lėktuvai, tai dar žadama tokį triukšmo šaltinį pastatyti. „Aecom“ pateikia neteisingą informaciją, jų tyrimai – pasenę. Apsaugines sieneles statys kone mūsų kiemuose. Juk pagal įstatymus jos turi būti nutolusios 200 metrų nuo namų“, – piktinosi Oksana.
Iš pradžių depą statyti planuota prie Jonavos. Tačiau staiga planai pasikeitė.
„Jaučiamės įvaryti į kampą. Juk galėtų paslinkti tą LVAC bent kilometru į šoną. Tuščios vietos daug aplink gyvenvietę. Kodėl jie braunasi į miestelio vidurį? Kiek supratome iš „Aecom“ atstovų kalbų, urbanizuotoje vietoje jiems pigiausia statyti depą, mažėtų būsimi eksploataciniai kaštai. Bet juk tai yra europinė vėžė. Tokiam projektui lėšos, išleistos projekto patobulinimui, būtų nedidelės“, – tikino O.Šukaitienė.
Pažeis nuosavybės teises
Šiuo metu Neveronių ir Pabiržio kaimų gyventojai susisiekia per pervažą. Pastačius depą, kelio nebeliktų. Būtų įrengta požeminė pėsčiųjų perėja, o vaikus į kitapus bėgių esančią mokyklą ar darželį tektų vežti aplink (per autostradą) Neveronių gyvenvietę nutiestu nauju rajoniniu keliu.
„Požeminės perėjos yra pavojingos. Geriau viadukas. Keista, paslinkti depo projekte į šoną negali, nes kainuotų brangiau, o jau nutiesti mums kelią aplink, kuris tik didins taršą, ir statyti požemines perėjas, tai jau nekainuos jiems nieko?“ – argumentus dėliojo neveroniečių Bartninkų šeima.
Nutiesus kelyną, jų kiemas bei namo kampas pateks į geležinkelio apsaugos zoną, o joje negalima vykdyti jokios ūkinės veiklos. Tai šiurkščiai pažeis gyventojų nuosavybės teisę ir privatumą.
„Negalėsiu net medžio kieme pasodinti. O ir mano visos komunikacijos ten po žeme. Ką reiks daryti? Kai kurių kaimynų visas namas pateks į apsaugos zoną. Geležinkeliečiai galės užsukti bet kada į miegamąjį?“, – retorinius klausimus kėlė Donaldas Bartninkas.
Per parą – 48 traukiniai
Neveronių gyventojai tikina, dar pernai klausę Kauno rajono savivaldybės, kas bus daroma jų gyvenvietėje. Visuomet buvo sulaukiama vieno ir to paties atsakymo – esama vėžė bus rekonstruojama ir pritaikoma europiniams standartams (bus nutiestos dvi geležinkelio vėžės). Apie platų kelyną ir depo statybas išgirsta tik šių metų sausį. Viskas buvo planuojama slapta.
„Ar įsivaizduojate, koks bus triukšmas? Kokia tarša? Dabar per parą pravažiuoja keturi traukiniai, o planuojama, kad jų pravažiuos 48. Šalia namų išdygs 5 m tvora, kuri neva apsaugos nuo taršos ir triukšmo. „Aecom“ pateikti tyrimai – seni, o atliktos studijos – juokingos. Niekas nebuvo atvykęs į vietą tirti. Jie visad vengė su mumis bendrauti“, – tikino D.Bartninkas.
Dabar per parą pravažiuoja keturi traukiniai, o planuojama, kad jų pravažiuos 48.
Anot jo, statybos turi būti užbaigtos iki 2020 m. Šį gegužį bus tvirtinamas planas. Tad laiko kovai lieka nedaug. Neveroniečiai išsiuntė prašymą net ir pačiai prezidentei.
„Skaudžiausia, kad tokie dideli, žmonių gyvenimo kokybę įtakojantys projektai visiškai nederinami su vietos gyventojais. Žinome tik tiek, kad Neveronys pasirinkti todėl, kad ten depą statyti atsieitų mažiausia lėšų. O kur žmonių gyvenimo kokybė? Kas pirks jų nuvertėjusį nekilnojamą turtą? Kas norės gyventi triukšme ir kvėpuoti teršiamu oru?“, – klausė O.Šukaitienė.
„Jei niekas nesikeis, mums – mišios. Virsime stotimi“, – susimąstė D.Bartninkas.
Siūlo kitą vietą
Neveroniečiai ne tik pyksta, priešinasi, bet ir siūlo sprendimo variantus. Pasak jų, nuo Pabiržio ir Neveronių gyvenviečių, į šiaurę link Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ir Karmėlavos oro uosto, yra miškinga ir visiškai neapstatyta bei neapgyvendinta teritorija.
Taip pat ir į šiaurės vakarus nuo Pabiržio link Ramučių. LVAC galima įrengti 7–9-uose „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės kilometruose ties Karmėlavos oro uostu ir Kauno LEZ. Šioje vietoje planuojama Karmėlavos geležinkelio stotis ir atskira atšaka į Vilnių. LVAC, neveroniečių teigimu, priešingai nei kelynas, nėra tiesiogiai sietinas su Kauno intermodalinio terminalo (KIT) darbu, tad nėra būtina jį įrengti kuo arčiau jo. Depą galima statyti bet kurioje „Rail Baltica“ atkarpoje, nepažeidžiant gyventojų interesų.
„Manome, kad parenkant vietą LVAC, prioritetas turi būti teikiamas ne terminalą eksploatuojančios bendrovės būsimo pelno padidinimui, o gyventojų teisių apsaugai“, – tikino Neveronių gyventojai.
Pakeitus LVAC vietą, bus galima statyti viaduką per geležinkelį, nereiks įrenginėti naujo rajoninio kelio, griauti namų ar žmonių gyvenimų.
Pažeistos viešinimo procedūros
Kauno rajono valdžiai šie planai taip pat buvo naujovė. Savivaldybėje sudaryta speciali darbo grupė, kuri aiškinasi situaciją, bendrauja su gyventojais, projekto rengėjais, teisininkais.
Kauno rajono savivaldybės atstovų teigimu, pristatant studiją, svarstant projektinius sprendinius buvo pažeista viešinimo procedūra: projektas pristatytas ne Kauno rajono, o Kauno miesto savivaldybėje. Apie tai Kauno rajono valdžia nebuvo informuota. Neatsižvelgta ir į gyventojų nuomonę.
Svarstant projektinius sprendinius buvo pažeista viešinimo procedūra: projektas pristatytas ne Kauno rajono, o Kauno miesto savivaldybėje.
„Pradinėje studijoje buvo kalbama tik apie europinės vėžės tiesimą, tačiau dabar rengiamame specialiajame plane atsirado 10–12 vėžių kelynas ir traukinių aptarnavimo depas, užimantys maždaug 300 metrų pločio teritoriją. Poveikio aplinkai vertinime visiškai nekalbama apie planuojamų statyti objektų antropologines poveikio pasekmes.
Intermodalinio terminalo užsakovai ir statytojai žinojo, kad tokiam objektui Palemone neužtenka vietos ir teks plėstis už miesto ribų. Dabar gi viskas daroma skubotai, meluojant, vengiant viešumo“, – teigė Kauno rajono savivaldybės mero patarėjas Edmundas Mališauskas.
Reikš pretenzijas
Anot E.Mališausko, Kauno rajono savivaldybė projekto rengėjams ketina reikšti pretenziją dėl nepabaigtos (arba neteisingai atliktos) viešinimo procedūros. Svarstoma galimybė užginčyti procedūras teisme.
„Kauno rajono savivaldybė supranta, kad „Rail Baltica“ yra nacionalinės reikšmės objektas ir neginčija europinės vėžės tiesimo per Neveronis, tačiau nesutinka, kad tai būtų daroma gyventojų sąskaita. Savivaldybės nuomone, depo ir kelyno statyba gyvenvietėje šiurkščiai pažeistų žmonių interesus ir pablogintų gyvenimo kokybę“, – įsitikinęs E.Mališauskas.
Jo teigimu, idealiausia tokį projektą būtų plėtoti Karmėlavoje, ten, kur veikia LEZ, yra laisvos vietos. Tam jau prieš dešimtmetį buvo parengta pirmoji galimybių studija. Tačiau vėliau nuspręsta parengti naują – LVAC įkūrimui kažkodėl pasirinktas urbanizuotas Palemonas.
Planas parengtas dar 2014 metais
„Aecom“ atstovai Lietuvoje su žiniasklaida bendrauti atsisakė: liepė kreiptis į projekto vykdytoją AB „Lietuvos geležinkelius“. Šios bendrovės duomenimis, pirmą kartą LVAC ties Neveronimis buvo numatytas 2014 m. parengtoje „Rokai–Palemonas–Kaunas“ galimybių studijoje bei PAV ataskaitoje (rengėjas – „Ardanuy“), kuriai Aplinkos apsaugos agentūra pritarė, patvirtindama, kad planuojama veikla yra galima.
„Aecom“, kartu su „Lietuvos geležinkeliais“, sudaryta darbo grupė pritarė LVAC sprendiniams specialiajame plane ties Neveronimis, nes ši vieta yra optimali technologiniu, ekonominiu, aplinkosauginiu ir strateginiu aspektu.
„Pažymėtina, kad geležinkelio stotys ir kelynai privalo būti įrengti tik tiesiose geležinkelio linijos atkarpose, o tokių vietų, atsižvelgiant į gyvenamųjų, saugomų, kultūros paveldo teritorijų išsidėstymą, nėra daug“, – paaiškinta „Lietuvos geležinkelių“ pateiktame atsakyme.
Optimali vieta – Neveronys
Anot projekto vykdytojų, kaina paaiškės tik techninio projektavimo metu. O kodėl šie dideli infrastruktūros objektai negali iškilti kitur? Pavyzdžiui, prie Jonavos, kaip planuota anksčiau?
„LVAC buvo numatytas Jonavoje 2011 m. parengtoje „Aecom“ galimybių studijoje. Minėtos studijos tikslas buvo ekonomiškai pagrįsti „Rail Baltica“ geležinkelio linijos poreikį Baltijos šalyse. Atsižvelgiant į tai, minėta studija buvo atlikta iš pagrindo ekonominiu, o ne technologiniu aspektu.
Kelyno statybos prasidės atlikus žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūras ir paruošus techninį projektavimą.
Todėl LVAC buvo numatyti kiekvienos Baltijos šalies trasos viduryje, Lietuvos atveju – Jonavoje, sudarant sąlygas jos vietą tikslinti vėlesniuose projekto etapuose pagal riedmenų valdytojo (naudotojo) poreikius. Po vėlesnių tyrimų buvo nustatyta, kad optimali LVAC vieta yra Neveronys“, – patikino „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.
Pabrėžiama, kad gyventojai apie planuojamus darbus buvo informuoti dar 2014 m., kai Neveronių seniūnijoje su jais buvo organizuotas susitikimas. Tačiau patys neveroniečiai tai neigia. Pasak jų, susirinkimo metu nebuvo užsiminta apie 12 vėžių kelyną ar depą.
Ruošiasi nusavinti žemę
Ties Neveronimis yra numatomi keturi „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūros objektai: 1b435 mm pločio vėžės kelynas, LVAC, Kauno oro uosto (KUN) stotis bei atšaka į Vilnių. Visi šie objektai yra tampriai susiję tarpusavyje.
Kelynas skirtas aptarnauti Kauno viešąjį logistikos centrą, todėl atstumas tarp šių objektų privalo būti minimalus. LVAC privalo būti kuo arčiau pagrindinių „Rail Baltica“ stočių ir kelynų – Kauno geležinkelio stoties ir 1 435 mm pločio vėžės kelyno. Didesnis atstumas daro objektus nepatrauklius, smarkiai padidina kasmetinius eksploatacinius kaštus.
KUN stotis turi būti kuo arčiau Kauno oro uosto ir būti sujungta su Vilnius–Kaunas „Rail Baltica“ geležinkelio linija, sudarant sąlygas joje sustoti keleiviniams traukiniams, judantiems tiek Kaunas–Vilnius, tiek Varšuva–Kaunas–Ryga kryptimis.
Labiausiai bauginantis pasirodė „Lietuvos geležinkelių“ atsakymas į klausimą, kada prasidės depo statybos. Darosi akivaizdu, kad kitos alternatyvos jau nebėra svarstomos.
„Kelyno statybos prasidės atlikus žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūras ir paruošus techninį projektavimą“, – pabrėžė „Lietuvos geležinkelių“ atstovai.
