Nevėžio pakrantės karjeruose dumblo talpykla įrengta prieš 40 metų. Iki 1985-ųjų čia buvo pilamos miesto bei pramonės įmonių atliekos.
„Nuo pavasarinio polaidžio iki spalio liūčių upės vaga pasislinko maždaug tris metrus ir dabar iki pylimo liko maždaug 3,5 metro. Jeigu vyktų tokiais tempais kranto erozija ir niekas nieko nedarytų, tai tada kyla grėsmė, kad pylimas bus išplautas ir už pylimo esantys teršalai pateks į Nevėžio upę, Nevėžio upe – Nemunas, Baltijos jūra – jau ekologinės problemos didelės“, – sakė UAB „Aukštaitijos vandenys“ atstovas spaudai Svajūnas Mikeška.
Pasak bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ atstovo, čia sukaupta 250 tūkst. kubinių metrų kenksmingo dumblo.
„Kaip sakoma, visa Mendelejevo lentelė sudėta. Tai yra ekologinė bomba ir, kiek aš žinau, tai yra pagal pavojingumą antroje vietoje Lietuvoje šitas objektas“, – kalbėjo Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Virginijus Šliažas.
Nuo upės vagos iki teršalų saugyklos liko 3 metrai. Pasak ekologų, tau jau grėsminga, tad priimtas sprendimas skelbti ekstremaliąją situaciją.
„Nevėžio upė šioje vietoje pasižymi smėlėtais krantais. Smėlis yra birus, Nevėžio upės vanduo labai lengvai jį plauna, todėl upė pakankamai dideliu greičiu artėja prie pylimo, ir būtent dėl šių priežasčių Panevėžio rajone trijose seniūnijose paskelbta ekstremali situacija“, – teigė Panevėžio rajono savivaldybės ekologė Sigita Bivainienė.
Pasak ekologų, tokio potvynio nebuvo jau penkis dešimtmečius.
Sprendimas, kaip gelbėti upę, priklausys nuo paimtų geologinių tyrimų rezultatų. Pasak ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovo, priklausomai nuo būdo, Nevėžio gelbėjimas gali kainuoti nuo kelių tūkstančių iki milijono eurų. Komisija išvadas pateiks šią savaitę.
