Remiantis portalo 15min gautais Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, iki liepos pradžios aktyviausiai skiepijosi gydymo įstaigų darbuotojai. Pridėjus COVID-19 persirgusius žmones, kai kuriose iš jų imunizacijos lygis – kone šimtaprocentinis.
Valdžios įstaigos nuo medikų atsilieka. Sveikatos apsaugos ministerija ir net kai kurios įstaigos, vienaip ar kitaip susijusios su pandemijos valdymu ir vakcinavimu, nėra tarp pačių didžiausių skiepų entuziastų.
Dar labiau atsilieka savivaldybių darbuotojai. Įdomu, kad vangiausiai besiskiepijančių rajonų savivaldybių personalas, priešingai, vakcinavosi palyginti noriai ir lenkia šalies vidurkį.
Siūlo nepapirkinėti
94,24 proc., 92,38 proc. ir 91,8 proc. vakcinuotų nuo COVID-19. Žinant, kad iki šiol pasiskiepiję – mažiau nei pusė gyventojų, šie skaičiai skamba lyg iš fantastinio romano. Bet jie užfiksuoti Lietuvoje – Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centre ir Kauno „Saulės“ bei Juozo Grušo meno gimnazijoje.
Iš viso Lietuvoje pagal pilną vakcinacijos schemą paskiepyta 1,277 mln., arba 45,7 proc. gyventojų.
Remiantis portalo 15min gautais duomenimis, didžiausia dalis buvo paskiepyta ligoninėse ir mokyklose.
„Medikai mato pasekmes, faktą, sergantį žmogų, – šią statistiką aiškino D.Razmuvienė. – Medicinos etika neleidžia nuotraukų parodyti, bet, kai žmonės patys susiduria su vaizdais ligoninėje, ypač reanimacijoje, pamato sunkius ligonius, kurie yra intubuoti, tikrai pakeičia nuomonę. (…) Medikai yra arčiausiai baisiausių vaizdų, jie realiausiai suvokia, kad tai yra liga, nėra išmislas.“
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės žodžiais, nebūtina šokti į šulinį, – ir taip aišku, kad jame paprastai yra vandens ir gilu. Bet žmonės dažnai saugotis esą ima tik patys patyrę bėdą.
Pašnekovė prisiminė 1995–1996 m. metus, kai Lietuvoje siautė difterija. Buvo šeimų, kurios vaikų – net penkių, šešių – visai neskiepijo. D.Razmuvienė iki šiol pamena vieną daugiavaikę šeimą, kuri laikėsi tokios nuostatos. Atžalas skiepyti mama suskubo tik vienam vaikeliui mirus.
Aktyvesnį pedagogų skiepijimąsi specialistė aiškino ir vadovų autoritetu, sugebėjimu įtikinti, kad to reikia, kitaip bus blogai.
„Bet kokiame kolektyve viskas priklauso nuo direktoriaus, vyr. gydytojo, vadovo. Kokį turi autoritetą, kaip sugeba žmonėms pateikti ir paskatinti – tikrai ne grasinimais, ne nuobaudomis ir loterijomis.
Medikai yra arčiausiai baisiausių vaizdų, jie realiausiai suvokia, kad tai yra liga, nėra išmislas.
Esu kategoriškai prieš tuos dalykus, žmonių negalima papirkinėti – niekaip. Žmonės geriausiai girdi gyvą balsą, ne lankstinukus, ne plakatus, ne laiškus. Turi būti autoritetingi, suprantantys profesionalai.“
„Atidėti skiepo nebėra kur“
D.Razmuvienė sutiko, kad teigiamą efektą gali turėti ir jos minėti vaizdai iš reanimacijos palatų – nuasmenintos nuotraukos, iš kurių matyti, kokių pasekmių turi koronavirusas. Tokios kraštutinės, drastiškos priemonės – panašiai drastiškais avarijų vaizdais bandoma atgrasyti vairuotojus nuo kelių eismo taisyklių pažeidimų.
Be to, jos manymu, reikėtų apeliuoti į žmonių egoizmą ir kiekvieną raginti vakcinuotis, o ne kalbėti apie visuomenės imunitetą: „Aš pats noriu būti saugus, todėl turiu skiepytis.“
Raginimai vakcinuotis dėl visuomenės esą menkai girdimi. „Kiekvienai mamai svarbu, kad jos vaikas būtų sveikas, jai visai vienodai, kad sveika visuomenė“, – apibendrino epidemiologė.
Sulėtėjus skiepijimosi tempui svarstoma, kad daugelis žmonių nusprendė palaukti rudens, kai situacija greičiausiai vėl ims blogėti, arba vidurvasarį nesusigadinti atostogų, jei po skiepo būtų šalutinių poveikių.
D.Razmuvienė pabrėžė, kad nuo koronaviruso, o ypač – nuo gerokai užkrečiamesnės delta ir kitų atmainų, apsaugo tik užbaigtas vakcinos kursas (dvi dozės, tik „Janssen“ vakcinų pakanka vienos).
„Dabar yra liepos vidurys – pirmas skiepas, po mėnesio – antras. Bus rugpjūčio vidurys, turės praeiti dar 14 dienų, kad žmogus galutinai turėtų apsaugą. Vadinasi, bus rugsėjo 1-oji.
Jei žmonės galvoja sugrįžę į darbą rugsėjį pasiskiepyti, jie imunitetą turės spalio antroje pusėje. Tuomet sergamumas gali uch kaip šoktelėti.“ Panašiai skiepijantis „Vaxzevria“ vakcina, imunitetas gali susidaryti tik apie Kalėdas.
„Reikia mesti iš galvos, kad skiepas sugadins atostogas, – ragino pašnekovė. – Dabartiniu metu, kai saulė kepina, galime perkaisti ir atostogos bus sugadintos.
Po skiepo nėra ypatingų draudimų. Skiepo vietos liesti nereikia, nei šildyti, nei šaldyti, tik gyventi normalų atostoginį gyvenimą. Pasireiškus simptomams – gydytis lyg peršalus ar perkaitus, reikalui esant kreiptis į gydytojus.
Nereikia to bijoti. Pasakymas, kad sugadins atostogas, yra paprasčiausias nenoras skiepytis, o to atidėti nebėra kur.“
Geriausiai apsaugoti – Elektrėnų medikai
Surinkti duomenys rodo, kad bene aktyviausiai skiepijosi Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro darbuotojai – iš 139 žmonių pasiskiepijo net 131 (94 proc.). Dar penki persirgo COVID-19, tad imunizuotų asmenų dalis čia sudaro bemaž 98 proc.
Tiesa, turimuose duomenyse nedetalizuojama, kada darbuotojai sirgo – dar iki skiepijimo ar vėliau. Tad išvados, kad vakcinuotų žmonių dalis parodo jų požiūrį į skiepus nuo COVID-19, daryti negalima. Kai kurie tikriausiai nesiskiepijo dėl buvusios ligos.
Iš 105 Kauno „Saulės“ gimnazijos darbuotojų pasiskiepijo 97 (92 proc.). Tačiau imunizuotų žmonių dalis čia siekia 96 proc., nes dar keturi persirgo.
Juozo Grušo meno gimnazijoje paskiepytųjų – šiek tiek mažiau (92 proc., 112 iš 122), bet, persirgus šešiems, imunitetą jau turi 98 proc. darbuotojų.
Tačiau visas gydymo ir švietimo įstaigas pagal imunizacijos lygį – net 99,42 proc. – lenkia Elektrėnų ligoninė. Joje iš 172 darbuotojų pasiskiepijo 156 (91 proc.), iš likusiųjų beveik visi, išskyrus vieną, persirgo.
Nuo elektrėniškių nedaug atsilieka kolegos anykštėnai – iš jų imunitetą turi jau per 98 proc. Tiesa, pasiskiepijo vos 78 proc. Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojų (103 iš 129), bet vos dviem iš likusiųjų pavyko išvengti koronaviruso.
Toliau rikiuojasi raseiniškiai. Imuniteto lygis Raseinių ligoninėje – 98 proc., nors pasiskiepijo tik 243 darbuotojai iš 279 (87 proc.).
Pasvalio ligoninėje pasiskiepijo 285 iš 314 darbuotojų (beveik 91 proc.), tačiau bendras imunizacios lygis – 97,5 proc. Panašus – 97 proc. – ir Kelmės ligoninėje, nors pasiskiepijo mažiau (86 proc., 220 iš 256 darbuotojų).
„97 proc. imunizacijos zonoje“ dar yra Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis ir Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centras (pasiskiepijo atitinkamai 82,76 proc. ir 89,22 proc.).
Jei žmonės galvoja sugrįžę į darbą rugsėjį pasiskiepyti, jie imunitetą turės spalio antroje pusėje. Tuomet sergamumas gali uch kaip šoktelėti.
Gali nustebinti Šalčininkų, kur pasiskiepijęs vos kas ketvirtas gyventojas, rodikliai. Pirminės sveikatos priežiūros centre imunizacijos lygis – 92,7 proc., ligoninėje – 91,05 proc., vakcinavosi atitinkamai 78,83 proc. ir 70 proc. darbuotojų.
Ekspertai skiepijosi vangiau
Šalčininkai šiuo požiūriu lenkia Klaipėdą, kur gyventojų pasiskiepiję gerokai daugiau – 37 proc., bet kuri yra penkta, o Klaipėdos rajonas su 36,7 proc. – trečias nuo galo.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje imunizuotų darbuotojų – mažiau nei 89 proc., Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje – mažiau nei 88 proc., Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotyje ir Jūrininkų sveikatos priežiūros centre – mažiau nei 87 proc., Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centre ir ligoninėje – mažiau nei 86 proc. Ten pasiskiepijo 62–76 proc. darbuotojų, likusieji persirgo COVID-19.
Bene prasčiausiai nuo COVID-19 apsaugoti Švenčionių rajono ligoninės darbuotojai – vos 83 proc. jų turi imunitetą (tik 51 proc. jį įgijo vakcinuodamiesi).
Laipteliu aukščiau – Kretingos ligoninė (imunizacijos lygis – 83 proc.). Vilkaviškio ir Zarasų rajonų pirminės sveikatos priežiūros centruose imunitetą įgiję po 85 proc. darbuotojų. Vos geresnė situacija – Švenčionių rajono pirminės sveikatos priežiūros centre ir Kauno Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje.
Jurbarko ir Radviliškio rajonų pirminės sveikatos priežiūros centruose imunizacijos lygis šiek tiek viršija 86 proc.
Įstaigų, kurios vienaip ar kitaip susijusios su pandemijos suvaldymu, darbuotojai dar prasčiau apsaugoti nuo koronaviruso. 88 proc. – toks imunizacijos lygis Nacionaliniame kraujo centre, kurio darbuotojai patys skiepija nuo koronaviruso.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyboje šis rodiklis – beveik 86 proc., Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biure – 85 proc., Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje, į kurią suplaukia duomenys apie koronaviruso atmainas, – 83 proc., Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre – 80,5 proc.
SAM – ne lyderė
Iš ministerijų nuo COVID-19 geriausiai apsisaugojusi Krašto apsaugos ministerija. Joje daugiausia žmonių (per 83 proc.) ir pasiskiepijo, tad, pridėjus persirgusius, imunizuotų darbuotojų dalis siekia beveik 91 proc.
Toliau rikiuojasi Vidaus reikalų (86 proc.), Sveikatos apsaugos (daugiau nei 85 proc.), Aplinkos (83 proc.), Švietimo, mokslo ir sporto (83 proc.) ministerijos.
Prasčiausiai atrodo Užsienio reikalų (63 proc.), Kultūros (74 proc.), Žemės ūkio (74,3 proc.) bei Ekonomikos ir inovacijų (77 proc.) ministerijos.
Iš svarbiausių valstybės institucijų pirmauja Prezidento kanceliarija – joje imunizuotų darbuotojų yra 92 proc., daugiau nei 85 proc. pasiskiepijo. Vyriausybės ir Seimo kanceliarijose šie rodikliai siekia po maždaug 86 proc. ir 80 proc.
Savivaldybės įkvėpė ne visur
Iš didmiesčių aktyviausiai skiepijosi Kauno savivaldybės administracijos darbuotojai (77,53 proc., bendras imunizacijos lygis – bemaž 83 proc.). Nedaug atsiliko vilniečiai – sostinėje rodikliai atitinkamai 74 proc. ir 82 proc.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos darbuotojų bendras imuniteto lygis – toks pat, o pasiskiepijo 71 proc. Toliau rikiuojasi Šiauliai – pasiskiepijo beveik 69 proc., imunitetą turi 78,5 proc. darbuotojų.
Klaipėdiečiai atsilieka ne tik nuo kolegų iš kitų didmiesčių, bet ir iš daugelio savivaldybių – pasiskiepijo per 57 proc. savivaldybės darbuotojų, bendras imunizacijos lygis viršija 65 proc.
Kai kurių savivaldybių administracijų imunizacijos lygis atitinka vietos gyventojų skiepijimosi tempą. Bene geriausiai imunizuoti Anykščių rajono savivaldybės darbuotojai – nuo COVID-19 apsisaugoję 90 proc. jų. Pagal vakcinavimo tempą šis rajonas, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, dabar yra penktas (pasiskiepiję 57 proc. gyventojų)
Akmenės rajono (antro pagal skiepijimo tempą – vakcinuoti 60 proc. gyventojų, savivaldybėje imunitetą įgiję bemaž 88 proc. darbuotojų. Nedaug atsilieka Varėnos rajono savivaldybės administracija (tiesa, šis rajonas pagal gyventojų vakcinavimo tempą – 52 proc. yra tik 12-as).
Dar žemiau – 20-oje vietoje su beveik 50 proc. paskiepytų gyventojų – esančio Panevėžio rajono savivaldybėje imunitetą įgiję 86 proc. darbuotojų. Panašiai ir Kupiškio rajono, kuris pagal skiepijimo tempą yra 15-as (51 proc.), savivaldybės administracijoje.
Vangiausiai skiepijosi (mažiau nei 50 proc. darbuotojų) Telšių rajono savivaldybės administracija, joje imunizacijos lygis nesiekia nė 60 proc. Šiame rajone pasiskiepiję mažiau nei 40 proc. gyventojų (48-a vieta iš 60 savivaldybių). Antri nuo galo – jau minėti klaipėdiečiai.
Lėčiausiai besiskiepijančių Šalčininkų (25 proc.) savivaldybės darbuotojai vakcinavosi dukart aktyviau (beveik 53 proc.), tačiau bendras imunizacijos lygis siekia daugiau nei 70 proc., nes dar pusšimtis žmonių persirgo COVID-19.
Vilniaus rajono savivaldybės darbuotojai skiepijasi kiek vangiau (mažiau nei 51 proc., bet imunitetą turi 65 proc.), o gyventojai – kiek aktyviau (35 proc.).
Vos aktyviau (37,3 proc.) besiskiepijančio Skuodo rajono savivaldyb4s administracijoje pasiskiepijo tik kiek daugiau nei pusė darbuotojų (59 proc.), tačiau dviem dešimtims jų persirgus COVID-19, bendras imunizacijos lygis viršija 72 proc.
