Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2014 08 26

Nevyriausybinės organizacijos atsisako bendrauti su „Piervyj Baltijskij kanal“

Žinomos Lietuvos nevyriausybinės organizacijos atsisakė teikti komentarus rusiškam „Piervyj Baltijskij kanal“ (PBK), argumentuodamos, kad televizija neatitinka žiniasklaidos skaidrumo kriterijų ir yra laikoma pavojinga valstybės interesams.
„Piervyj Baltijskij kanal“
„Piervyj Baltijskij kanal“ / BFL/15min.lt fotomontažas

Su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius viešai paskelbtame atsakyme argumentavo, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) PBK laiko keliančiu grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

„Nenorime padėti tiems, kurie siektų pakenkti Lietuvai“, – rašoma laidos „Lietuvos laikas“ redakcijai adresuotame atsakyme, kurį pasirašė TILS vadovas Sergejus Muravjovas ir kiti du dalininkai žurnalistai Rytis Juozapavičius bei Aurimas Perednis.

TILS taip pat nurodė, kad PBK neatitinka nė vieno iš keturių žiniasklaidos skaidrumo kriterijų – aiškaus klaidų taisymo, skaidrios savininkystės, skaidrios personalo politikos ir skaidrios informacijos rengimo politikos.

Jei PBK valdoma Rusijos valdžios, tai kaip valdoma ir kaip užtikrinama, kad Kremliaus politikai nesikiša į redakcijos darbą?

„Jei PBK valdoma Rusijos valdžios, tai kaip valdoma ir kaip užtikrinama, kad Kremliaus politikai nesikiša į redakcijos darbą?“ – klausiama laiške.

Organizacija taip pat atkreipė dėmesį į kanalo poziciją dėl laidos apie Sausio 13-ąją, kurioje buvo melagingai neigiama sovietų agresija.

„Nors (PBK valdantis) BMA išsako apgailestavimą dėl to, kad „NTV Mir Lithuania“ laida apie Sausio įvykius galėjo užgauti Lietuvos žiūrovų jausmus, tačiau toks pareiškimas negali būti laikomas klaidų ištaisymu“, – teigiama laiške.

Su PBK bendrauti atsisakė ir Vilniuje įsikūręs Žmogaus teisių stebėjimo institutas. Organizacijos direktorė Dovilė Šakalienė BNS sakė, kad remiantis viešai prieinama informacija negali laikyti PBK etiška ir objektyvia žiniasklaidos priemone.

„Neigiamai vertiname akivaizdų propagandinį karą, kuriuo siekiama diskredituoti mūsų valstybę, demokratijos ir žmogaus teisių bei laisvių principus, taip keliant pavojų nacionaliniam saugumui, nepriklausomybei ir vientisumui“, – sakė D.Šakalienė.

„Akivaizdu, kad pagrindinių teisių ir laisvių neigimas tapo kertiniu įrankiu brėžiant takoskyrą tarp demokratinių valstybių, besilaikančių teisės viršenybės ir ginančių žmogaus orumą, ir valstybių, kurios pamina demokratiją vardan galios manipuliuoti savo piliečiais, juos rūšiuoti ir žaisti „viršesnės nacijos“ žaidimus. Kalbėti apie istorijos pasikartojimo paraleles jau nėra prasmės – dabar kiekvieno asmenine atsakomybe tampa, ar atsilaikysime prieš spaudimą, ar sugebėsime blaiviai įvertinti propagandinius žaidimus ir į juos neįsitraukti“, – teigė instituto vadovė.

Šiemet kovo mėnesį pasklebtoje VSD ataskaitoje teigiama, kad PBK yra „vienu iš Rusijos įtakos instrumentų, įgyvendinant informacinės ir ideologinės politikos uždavinius“. „Lietuvos rusakalbės žiniasklaidos priemonės yra tiesiogiai veikiamos ir kontroliuojamos Rusijos informacinės politikos vykdytojų“, – rašoma VSD dokumente.

PBK savo ruožtu argumentuoja, kad nepateikdamos informacijos nevyriausybinės organizacijos pažeidžia žiūrovų teisę į objektyvią ir išsamią informaciją. Laidos „Lietuvos laikas“ redaktorė Romualda Poševeckaja laiške, kurį taip pat viešai paskelbė TILS, nurodė, kad laidos tikslas yra „objektyviai informuoti rusakalbius ir kitų tautinių mažumų gyventojus apie Lietuvos įvykius rusų ir lietuvių kalbomis“.

„Šią programą rengiantys žurnalistai yra Lietuvos piliečiai, turi Vidaus reikalų ministerijos ir kitų valstybinių institucijų akreditacijas. Informacinė laida „Lietuvos laikas“ rodoma Lietuvoje jau dešimt metų, ji neturi nieko bendra su jokiomis Rusijoje rengiamomis naujienų programomis ir savo turiniu nuo jų iš esmės skiriasi. Jokių pretenzijų ar pastabų dėl šios Lietuvoje rengiamos žinių laidos turinio nė iš vienos valstybinės institucijos ar pareigūnų niekada nebuvo gauta, ji nėra minima ir VSD pažymoje“, – teigiama R.Poševeckajos rašte.

Su ja BNS susisiekti nepavyko.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?