2020 01 31

Nevyriausybinės organizacijos kritikuoja SAM: neberandame bendros kalbos

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), reaguodama į vis dažnėjančius gydytojų ir pacientų norus įsitraukti į sveikatos politikos formavimą, siekia glaudesnio bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis. Tiesa, reikalavimai joms – gana griežti. NVO atstovai tikina jaučiantys spaudimą ir kontrolę, mat ministerija esą kruopščiai atsirenka tik tuos, kurie jai yra palankesni.
Sveikatos apsaugos ministerija
Sveikatos apsaugos ministerija / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Kaip skelbia SAM, vis daugiau įvairių gydytojų, pacientų ir kitų organizacijų reiškia norą įsitraukti į sveikatos politikos klausimų sprendimus, todėl ministerija sieks skatinti dialogą tarp valstybinio ir nevyriausybinio sektorių.

SAM atstovų nuomone, NVO privalo dalyvauti sprendimų priėmimo procese, turi padėti identifikuoti problemas ir visuomenės poreikius bei teikti savo siūlymus. Tačiau ministerijos teikiami reikalavimai dėl bendradarbiavimo sulaukė pačių NVO atstovų kritikos.

Mato Miežonio / 15min nuotr./Sveikatos apsaugos ministerija
Mato Miežonio / 15min nuotr./Sveikatos apsaugos ministerija

Ministerija pateikė sąlygas, pagal kurias ketina atsirinkti nevyriausybines organizacijas bendram darbui. Pasak SAM, partnerė turi būti įregistruota juridinių asmenų registre, nebūti bankrutuojanti, likviduojama ar laikinai sustabdžiusi veiklą. Taip pat ji turi atitikti reikalavimus, numatytus asociacijų, viešųjų įstaigų ar labdaros ir paramos fondų veiklą koordinuojančiuose įstatymuose.

NVO turi turėti ir patvirtintą atstovų delegavimo tvarką. Taip pat ji privalo viešai skelbti savo interneto svetainėje metines finansines ataskaitas, veiklos ataskaitas kartu su audito išvadomis, paramos teikėjus, rėmėjus, partnerius ir kitą naudą teikusius juridinius asmenis, įskaitant sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, medicinos prietaisų tiekėjus, farmacines kompanijas, maisto tvarkymo subjektus ir kt.

Taip pat ministerija pažymi, kad nevyriausybinė organizacija aktyviai turi veikti ne mažiau nei dvejus metus, atstovauti pacientų teisėms ir būti tarptautinės organizacijos narė.

„Tai – noras riboti žmonių balsą“

Nevyriausybinių organizacijų atstovai SAM teikiamus kriterijus vertina skeptiškai. Pasak jų, iki šiol joks sveikatos ministras nereikalavo jų atsiskaityti ministerijai, todėl tai leidžia suabejoti pačios SAM skaidrumu ir tuo, kaip ministerija apskritai mato NVO.

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė Vida Augustinienė tikina, kad nevyriausybinės organizacijos į sveikatos reikalų politiką įsitraukia jau ne vienus metus, tačiau ministras A.Veryga pripažįsta ne visus.

„Mes (LPOAT – 15min) esame įsitraukę ir į Seimo sveikatos reikalų komiteto, ir ministerijos, ir ligonių kasų sudaromas grupes, tarybas, bet dabartinis ministras rūšiuoja organizacijas ir pripažįsta tik tuos, kurie jam pataikauja.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vida Augustinienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vida Augustinienė

Jis nenori išgirsti kitokios nuomonės, nenori net klausytis. Mes rašome įvairius raštus, kuriame įstatymus, bet paskutiniu metu praktiškai niekas į tai neatsižvelgia“, – kalbėjo V.Augustinienė.

2002 metais įsikūrusios tarybos pirmininkės manymu, toks SAM žingsnis yra labiau noras ne bendradarbiauti, o tiesiog kištis į nevyriausybinių organizacijų reikalus.

„Mes matome tai, kad SAM nori atsirūšiuoti, kas jiems patinka, o kas ne. NVO teikia visas ataskaitas toms institucijoms, kurioms priklauso. Viską deklaruojame, o dabar yra taip, kad pagal įsakymą mes dar turime atsiskaityti ir ministerijai.

Čia yra tik noras riboti žmonių balsą ir jų išsakomas mintis.

Jei valdžios institucijos padarytų viską, kas priklauso, mums nereikėtų kištis. Čia yra tik noras riboti žmonių balsą ir jų išsakomas mintis“, – svarstė V.Augustinienė.

Nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė Karilė Levickaitė 15min kalbėjo, kad su Sveikatos apsaugos ministerija taip pat bendradarbiauja jau daugybę metų. Pasak jos, per visą šį laiką patirčių buvo įvairių – organizacija noriai dalyvavo darbo grupėse, teikė savo siūlymus, tačiau pastaruosius trejus metus kontaktas su SAM taip pat yra tiesiog dingęs.

„Pastaruoju metu yra tas jausmas, kad net nėra būdo, kaip kalbėtis. Siunčiame raštus, prašymus dėl žmogaus teisių klausimų, bet jaučiame didelį uždarumo jausmą.

Mūsų organizacija priklauso ne vienai koalicijai, turime daug ekspertinių klausimų, kuriuos galime komentuoti. Bet niekur nedalyvaujame, nes nėra kvietimo. Mūsų srityje tikrai bendradarbiavimo labai trūksta“, – sakė K.Levickaitė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Karilė Levickaitė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Karilė Levickaitė

Pasak jos, nėra įprasta, kad nevyriausybinė organizacija apskritai įsipareigotų ministerijai kažką daryti. Priešingu atveju, pasak K.Levickaitės, tai labiau primena kontroliavimą, o ne bendradarbiavimą.

„Ministerija šiuo atveju neįsipareigoja nieko. Man kyla natūralus klausimas: kokiu pagrindu sudaryta sutartis, juk NVO yra tūkstančiai?Aš pati esu daug laiko skyrusi ministerijų darbo grupėms, nors atlyginimo iš to negaunu. Nesuprantu to pagrindo, nes reikalavimas kažką daryti kažkaip kertasi su pačiu nevyriausybinių organizacijų vaidmeniu. Juk NVO yra nepriklausoma, nepavaldi institucijoms“, – svarstė K.Levickaitė.

„Tai nelogiška ir nedemokratiška“

Parlamentarė, Seimo sveikatos komiteto narė Aušrinė Armonaitė pritarė, kad keldama savo reikalavimus nevyriausybinėms organizacijoms SAM siekia bendravimo tik su jai pataikaujančiomis institucijomis.

„Yra daugybė nevyriausybinių organizacijų, kurios veikia ir socialinėje, ir švietimo srityse, tačiau jų veiklai įtaką daro ir SAM sprendimai. Dabar ministerija sako, kad bendraus tik su tais, kurie turi ilgametę patirtį ir tik sveikatos srityje. Man atrodo, kad tai yra nelogiška ir nedemokratiška.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė

Manyčiau, kad SAM nori užsidaryti nuo pilietinės visuomenės ir bendrauti tik su patogiomis sau organizacijomis. Visa tai paneigia bet kokius liberalios demokratijos principus“, – 15min komentavo Seimo narė.

Jos teigimu, iki šiol Lietuvoje veikė pakankamai nebloga konsultavimosi sistema, teisės aktai buvo keliami viešai, todėl suinteresuotos organizacijos galėjo laisvai su jais susipažinti ir atsiliepti. A.Armonaitės teigimu, tik nuo ministerijų geranoriškumo priklauso, kiek į jų nuomonę yra įsiklausoma, o iš SAM to geranoriškumo tik mažėja.

Šiuo atveju to įsiklausymo į pilietinę nuomonę būtų mažiau, ir, manau, pralaimėsime mes visi.

„Sveikatos politikos klausimuose reikalinga nuomonių įvairovė, ir mums reikia žinoti, kaip vieną ar kitą grupę paliečia sveikatos klausimų reguliavimas ir sprendimai, priimami SAM. Šiuo atveju to įsiklausymo į pilietinę nuomonę būtų mažiau, ir, manau, pralaimėsime mes visi.“

A.Armonaitė taip pat stebėjosi specifinėmis SAM keliamomis sąlygomis, kurias ministerija taikys nevyriausybinėms organizacijoms. Pasak jos, tai stipriai apriboja geresnės sveikatos politikos galimybes, kurių pati ministerija ir siekia.

„Reikalavimai per siauri. Jeigu yra susikūrusi kokia nuostabi nauja organizacija, kuri atstovauja neįgaliųjų interesams, tai dabar ministerija nebendraus su jais? SAM tiesiog patys save įspraudžia į rėmus ir nebendrauja“, – kalbėjo politikė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų