NVO atstovai siūlo patikslinti sprendimų vykdymo instrukciją taip, kad joje būtų pakoreguota „grynųjų pinigų sumos“ sąvoka ir skolos išieškojimas nebūtų nukreiptas į pinigų sumą, kuri neviršija vienos minimalios mėnesinės algos.
Remdamiesi ilgamete darbo patirtimi NVO atstovai teigia, jog šis neatitikimas suformavo netinkamą skolų išieškojimo praktiką, apsunkinančią socialiai pažeidžiamų žmonių integraciją į visuomenę. Siūlomi pakeitimai padėtų šiems asmenims lengviau integruotis į visuomenę bei darbo rinką.
„Caritas“ generalinė direktorė Janina Kukauskienė teigia, kad „teikiant pagalbą labiausiai pažeistiems asmenims, tenka susidurti su skaudžia skolininkų realybe, kai skolos siekia kelis, keliolika ar keliasdešimt tūkstančių litų."
Apie 90 proc. teistų asmenų turi įsiskolinimus.
„Dažnai skolos našta tampa nepakeliama, įvairios konkrečios aplinkybės sumažina galimybes ją grąžinti. Dėl to reikia iš naujo pergalvoti skolų išieškojimo tvarką, kad skolingas asmuo gebėtų išlikti aktyvus visuomenės narys, kuris pamažu grąžintų įsiskolinimą", - tvirtino J.Kukauskienė.
Viešosios įstaigos „TARP" vadovė Lina Šarkaitė teigė, kad kad asmeniui turint neliečiamą minimalios mėnesinės algos sumą, iš kurios išieškojimas nebūtų vykdomas, tai stipriai pakeistų situaciją: darytų įtaką socialinio paribio žmonių motyvacijai ieškoti darbo, dalyvauti ir konkuruoti darbo rinkoje, užsidirbti pragyvenimui ir mokėti skolas.
Apie 90 proc. teistų asmenų turi įsiskolinimus. Kalėjimų departamento pateiktoje 2013 m. ataskaitoje yra teigiama, kad bendra ieškinių suma sudarė beveik 74,5 mln. litų.
