Ketvirtadienį Vilniuje vykusioje konferencijoje apie pabėgėlių priėmimo iššūkius Lietuvoje Mykolo Romerio universiteto profesorė, prieglobsčio teisės specialistė Lyra Jakulevičienė tvirtino, kad nėra moksliškai įrodytas ryšys tarp išsilavinimo ar religijos bei sėkmės integruojantis kitoje kultūrinėje aplinkoje.
„Net ir žinant visas kvalifikacijas, motyvaciją ir visus kitus dalykus, nusakyti jo (pabėgėlio) integracijos sėkmę praktiškai yra neįmanoma. Tai įrodyta moksliškai, kad koreliacijos yra labai neryškios, neaiškios: tikrai niekas negali garantuoti, kad krikščionys geriau integruosis Lietuvoje nei musulmonas ar asmuo su aukštuoju išsilavinimu lengviau susiras darbą Lietuvoje nei asmuo, kuris bus pasiruošęs bet kokio darbo imtis ir lengviau įsilies į darbo rinką. Tie reikalavimai yra gana stipriai kritikuojami“, – sakė L.Jakulevičienė.
Ji pripažino, kad vykdant pabėgėlių atranką, dauguma Europos Sąjungos narių taiko atrankos kriterijus, susijusius su asmens šeimos sudėtimi, su amžiumi, sveikatos būkle, religine, etnine kilme.
„Visi kalba apie tai, kad tai yra diskriminaciniai kriterijai. Ir jie blogi ne tik dėl to, kad jie nebūtinai nulems integracijos sėkmę, bet ir dėl to, kad akcentas bus ne asmenims, kuriuos labiausiai reikia perkelti. (...), sakykime, asmenys, kuriems gresia fizinis pavojus ar asmenys, kuriems kyla pavojus dėl sveikatos būklės“, – sakė ji.
Teisininkė pateikė Vokietijos pavyzdį, kuri dar 2008-aisias buvo priėmusi sprendimą perkelti tik krikščionis iš Irako. Ji sutiko, kad tai yra priimtiniau Vakarų visuomenei, bet kitų pagrįstų argumentų tokiam atrankos kriterijui esą nėra.
„Ši pozicija buvo labai kritikuojama ir pati Vokietija tą poziciją vėliau pakeitė, kadangi argumentų, kodėl turi būti perkeliami tik krikščionys, matyt, nesurado“, – sakė ji.
Religijotyrininkas, artimųjų rytų ekspertas Egdūnas Račius taip pat kritikuoja svarstymus, jog Lietuva turėtų priimti tik krikščionis. Anot jo, lengviausiai čia integruotųsi būtent musulmonai sunitai, nes jų religinė tradicija Lietuvoje yra seniausia ir oficialiai pripažįstama.
„Mes dažnai turime nepagrįstus lūkesčius, kai kalbame, kas atvyks (...) Aš reaguodamas į tai pasakyčiau, kad Lietuva iš principo turi pasakyti: vežamės tik musulmonus sunitus. Kodėl? Todėl, kad mes sunitinį islamą pripažįstame kaip tradicinę religiją. Turime muftiatą, muftijus turi netgi diplomatinę neliečiamybę, yra lygiai tokia pat vertybė valstybės akyse kaip ir katalikų kardinolas. Viska turime, turime struktūrą, 700 metų turime jau čia musulmonus“, – tikino E.Račius.
Pasak jo, musulmonų sunitų religinė bendruomenė Lietuvoje integruotų šią grupę „be jokių problemų“, o kai kurių kitų atmainų musulmonų integracija, jo nuomone, galėtų sukelti didelių problemų.
Ekspertas taip pat pažymėjo, jog lietuviams labai trūksta kultūrinio išprusimo ir prie to prisideda spragos švietimo sistemoje.
„Kažkuri ministerija, o ji vadinasi ŠMM (Švietimo ir mokslo ministerija) – ji turėtų dirbti: pažiūrėkite, kaip atrodo vadovėliai – istorijos, etikos, ar bet kurie kiti, kuriuose kalbama apie kitas kultūrines terpes. Yra baisu, ką sunku įsivaizduoti Europos Sąjungos valstybėje (...). Problema tai, kad mes nematome problemos, bet ten nieko nėra gerai, nes kas norėtų, galėtų paduoti į teismą vadovėlių autorius kaip neapykantos religiniu pagrindu skatintojus“, – problemą įvardijo jis.
Turime muftiatą, muftijus turi netgi diplomatinę neliečiamybę, yra lygiai tokia pat vertybė valstybės akyse kaip ir katalikų kardinolas
Konferencijoje dalyvavęs Etinių tyrimų instituto mokslinis darbuotojas dr. Karolis Žibas BNS sakė, kad Lietuva neturėtų sekti kai kurių šalių pavyzdžiu taikant atranką pagal įvairius aspektus, tiesiogiai nesusijusius su integracijos sėkme. Jis neabejoja, kad saugumo principu migrantai bus atrenkami jau stovyklose ir tai vykdys Italija, Graikija, padedama Jungtinių Tautų, kitų organizacijų – tuomet turėtų būti atsijojami ir ekonominiai migrantai.
„O jei mes patys imame įsivesti papildomus religijos, šeimos aspektus – nemanau, kad tai gali padėti tiek atrankos procedūrai, tiek integracijos procesui“, – BNS sakė jis.
K.Žibas taip pat stebėjosi, kodėl atranką Italijoje ir Graikijoje planuoja vykdyti tik Vidaus reikalų ministerija.
„Manau, kad turėtų važiuoti ir dalis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ekspertų, kurie atsakingi už pabėgėlių integraciją, už užsieniečių integraciją apskritai ir stambios nevyriausybinės organizacijos, kurios dirba šioje srityje bent 10 metų. To nėra“, – BNS sakė nevyriausybinės organizacijos atstovas.
Jo nuomone, tai galėtų iš esmės pakeisti dabar numatomus atrankos mechanizmus ir tuomet atsirastų žmonių, kurie į Lietuvą norėtų atvykti ne privertinai, o savanoriškai.
„Būtų užtikrintas ir tam tikras žmogaus teisių atstovavimo mechanizmas būtent atrankos procedūroje, nes žinome, kad ne visos organizacijos valstybinės yra pakankamai suvokiančios žmogaus teisių klausimą ir tie atrankos mechanizmai gali būti paremti tik saugumu, bet ne žmogaus teisėmis“, – sakė jis.
K.Žibas taip pat stebėjosi, kodėl atranką Italijoje ir Graikijoje planuoja vykdyti tik Vidaus reikalų ministerija
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis BNS sakė nematantis poreikio, kad pabėgėlių atranką stebėtų ministerijos žmonės.
„Manau, kad tai yra ne mūsų funkcija trukdyti ten. Ką jie ten veiks nuvažiavęs? Ką ten veikti, kada vyksta tūkstančiai žmonių, reikia įforminti dokumentus, sutikrinti sveikatą. Jei iškils būtinybė, atsiras funkcija, kurią turi atlikti – tada taip“, – BNS patikino jis.
Kokioms pabėgėlių grupėms būtų teikiamas prioritetas, Lietuva žada informuoti Europos Komisiją iki spalio 30 dienos. Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus yra įvardijęs, kad Lietuva prioritetą teiks ne pavieniams asmenims, bet šeimoms. Daugiau kriterijų jis neatskleidė tvirtindamas, kad tai yra konfidenciali informacija. Pareigūnai viešai tikina, kad Lietuva nesirinks pabėgėlių pagal religiją.
