Kaip pasakojo 15min skaitytoja Lina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), bandymai ieškoti atsakymų pas šeimos gydytoją baigėsi niekuo – itin reta autoimunine liga sergančiai moteriai šis negalėjo atsakyti, ar jos būklė tinkama vakcinacijai.
Jis rekomendavo kreiptis pas aukštesnio lygio specialistus arba tiesiog pasiskiepyti, nes „taip reikia“.
Nesulaukė atsakymų
„Per pažįstamus radau specialistą, kuris pakonsultavo telefonu. Tačiau tai dažniau išimtis nei taisyklė – labai daug autoimuninėmis ligomis sergančių žmonių neturi tokios galimybės, ką jiems daryti?
Šiuo metu eilės pas alergologus ir imunologus nusidriekusios keliems mėnesiams į priekį, nes juos užplūdo antivakseriai, reikalaujantys pažymų, kad jie negali skiepytis.
O ką daryti, kai turi realią, neišgalvotą diagnozę, kaip prasibrauti pas medikus?“ – klausė Lina.
Su panašia problema susidūrė kita 15min skaitytoja Giedrė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
Ji pasakojo serganti ne tokia jau reta liga – žvyneline dar vadinama psoriaze, ir kovojanti su ja daugiau nei dešimtmetį.
„Žmonės tiesiog neįsivaizduoja ką tai reiškia. Jiems atrodo, kad tai – tik išorinis bėrimas, tačiau jis apima ir vidaus organus. Tą ligą labai sunku suvaldyti, aš su ja kovoju jau daugiau nei 15 metų ir negalėčiau net papasakoti, kokių milžiniškų pastangų reikia tam, kad šį susirgimą išlaikyčiau remisijos stadijoje.
Prireikia visko – mitybos koregavimo, preparatų, įvairių terapijų. Ir štai man sako: Eik skiepytis. Tačiau niekas neatsako, kaip tai paveiks mano sveikatos būklę“, – pabrėžė pašnekovė.
Ieškodama atsakymų į klausimus, moteris ėmė dalytis patirtimi su pažįstamais – keli jų, taip pat sergantys psoriaze, pasakojo apie padidėjusius veido bėrimus, ištikusius po skiepų.
Giedrė sakė šiuo metu laukianti vizito pas gydytoją, po kurio turėtų paaiškėti, kaip ji elgsis toliau.
„Norom nenorom galvoju apie įvairias galimas išeitis, net apie kitokią – nekontaktinę – profesiją. Grožio salone su tokiu veidu tikrai negalėčiau dirbti. Tačiau net tai yra mažmožis. Sunkiausia, kad šią ligą gydyti labai sudėtinga.
Aš gydžiausi, kol man išsigydė, kad mažiausiai matytųsi, kokius 15 metų. Nėra vieno efektyvaus gydymo – kortizolis padeda tik trumpam, tačiau negydo problemos esmės. Dėl kitų vaistų susigadinau skrandį, medikai patys patarė jų nebevartoti“, – prisiminė Giedrė.
Kiekvienas atvejis – unikalus
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė pripažino, kad tokiais atvejais, kaip minėtieji, nėra vieno atsakymo. Autoimuninių ligų daug ir kiekviena jų turi savo specifiką.
Nepaisant to, ji pabrėžė, kad COVID-19 – sunkus susirgimas, kuris gali sukelti sunkių komplikacijų ypač sergantiems autoimuninėmis ligomis.
„Infekcinės ligos labai dažnai apsunkina autoimuninių ligų eigą. Ją gali pabloginti bet koks uždegimas. Reikėtų pasitarti su šeimos gydytojais ar gydančiais specialistais, nes jie turi patirtį ir gydo ligonius, kurie serga tokiomis ligomis, žino, ar pasitaiko tokių atvejų, kad vakcinos pablogina autoimuninį susirgimą, ar ne.
Pagal vakcinos informacinį lapelį, nėra jokių kontraindikacijų tokiems ligoniams – nenurodyta, kad turint šių ligų nebūtų galima skiepytis“, – nurodė profesorė.
Ligos žala didesnė
A.Žvirblienė akcentavo, kad tam tikrais atvejais, autoimuninių ligų pasireiškimą gali išprovokuoti persirgti infekciniai susirgimai, tad neaišku, kaip būklę galėtų komplikuoti net nesunki COVID-19 forma.
„Po persirgtos infekcijos, ypač - virusinės, bet ir bakterinės, gali prasidėti ta autoimuninė liga. Tai toks imuninės sistemos sužadinimas, kurį sukelia ligos sukėlėjas, yra rizikos veiksnys“, – minėjo profesorė.
„Mokslinių duomenų apie autoimuninių ligų padažnėjimą dėl vakcinacijos, arba atvejų aprašytų apie stiprius pablogėjimus nėra“, – pridūrė mokslininkė.
Pasak A.Žvirblienės, koronaviruso žala autoimunine liga sergančio žmogaus organizmui – nenuspėjama.
„Skiepas vienareikšmiškai yra mažiau pavojingas, jo komponentas negali taip pažeisti įvairių organizmo sistemų, kaip, pavyzdžiui, pažeidžia infekcija.
Dėl to, kad gyvas virusas, patekęs į organizmą, infekuoja daugelį kūno ląstelių ir, pavyzdžiui, kai būna lokalios autoimuninės reakcijos, kurios pažeidžia tam tikrus organus, tai viruso buvimas, virusinė infekcija, tikrai yra rizika“, – įspėjo ji.