Vakariniuose seansuose, romantiškoje gamtos aplinkoje, pristatomi Lietuvos ir Vokietijos režisierių sukurti filmai. Lietuviškų filmų siužetuose analizuojami egzistenciniai klausimai, žmogaus šaknų ar vietos po saule paieškos, taip pat paliečiama intelektualų situacija sovietmečio ideologinės sistemos aplinkoje.
Vokietijos kūrėjai iškelia socialines problemas: dokumentiniame filme „Šeivamedžio žiedas“ vaizduojama Kaliningrado srities ir Kuršių nerijos gyventojų kasdienybė. Juostoje „Sofija Scholl – paskutinės dienos“ atkūrimą antrojo pasaulinio karo atmosfera ir intelektualų rezistencija prieš nacių judėjimą.
Trečiadienį 22 val. bus rodomas Marato Sargsyan filmas „Lernavat“, pasakojantis, kaip po daugelio metų pertraukos tėvas ir sūnus išsiruošia aplankyti gimtinę. 22.30 val. bus rodomas Kristijono Vildžiūno „Aš esi tu“ - šių laikų pasaka, apie architektą - svajotoją, statantį futuristinį namelį medyje.
Po vidurnakčio, 1.15 val., bus rodomas vokiečių režisieriaus Volker Koepp filmas „Šeivamedžio žiedas“. Tai kelionė pas vaikus, gyvenančius Kaliningrado sirtyje, buvusioje Rytų Prūsijos šiaurinėje dalyje. Režisierius visus metus lydi vaikus ir leidžia jiems tiesiog pasakoti.
Ketvirtadienį kino teatras po atviru dangumi 22 val. parodys Gyčio Lukšo filmą „Duburys“, sukurtas pagal Romualdo Granausko apsakymą. Filmas nukelia į sovietmečio laikus, jų gūdžią kasdienybę.
1 val. bus rodomas vokiečio Hans-Christian Schmid juosta „Šviesos tolumoje“. Filmas sudarytas iš atskirų epizodų, kurie paskoja įvairaus plauko žmonių gyvenimo istorijas abipus Lenkijos-Vokietijos sienos. Čia susipina paauglių meilė ir kontrabanda, verslininkų viltys ir nelegalių migrantų svajonės.
Penktadienį, 22 val. žiūrovai išvys vokiečių režisieriaus Marc Rothemund juostą „Sofija Scholl - paskutinės dienos“, pasakojantis apie Miuncheno studentų įkurtą pasipriešinimo grupę „Baltoji rožė“, kuri 1943-iaisiais kovojo prieš nacių režimą, šios grupės lyderių - brolio ir sesers Scholl - paskutiniąsias dienas iki suėmimo.
Vidurnaktį publika išvys Vytauto Žalakevičiaus dramą „Vienos dienos kronika“.
