Kaip pranešama, nuo šiol Nida asocijuosis ne tik su kopomis, dviračių takais, mariomis, bet ir su meno projektais ir originaliomis mokymosi formomis. Visai neseniai Vilniaus dailės akademija, rekonstravusi seną sandėlį, atvėrė visus metus veiksiančios Nidos meno kolonijos duris.
1300 kv. metrų ploto erdvės, kurių įrengimas atsiėjo beveik 6 mln. Lt, buvo finansuotos Europos Ekonominės erdvės, Norvegijos finansinių šaltinių bei Lietuvos Respublikos.
Nidos meno kolonija skirta inovatyviems meninio švietimo ir kultūros projektams, kuriuose jungiamos Lietuvos ir užsienio edukatorių bei menininkų pajėgos. Nors daugiausiai dėmesio Kolonija skirs renginiams, kuriuose gali dalyvauti Vilniaus dailės akademijos studentai ir dėstytojai, Kolonijos erdvės atviros ir kitoms Lietuvos bei užsienio aukštosioms mokykloms, kultūros ir meno institucijoms – jos gali perkelti savo renginius į Nidą bei naudotis Kolonijos infrastruktūra labai palankiomis sąlygomis. Kaip tik joms ir skirtos gegužės 10–15 d. rengiamos atvirų durų dienos.
Kaip tik dabar Nidos meno kolonija laukia renginių, kurie galėtų vykti Nidoje šių metų spalį–gruodį, pasiūlymų. Atvirų durų dienų metu bus galima apžiūrėti ir įvertinti Kolonijos erdves bei įrangą („ištraukti katę iš maišo“), ir pasikalbėti apie galimus ateities projektus. Be to, gegužės 13–15 d. Nidoje girdėsis „Poezijos pavasario“ aidai – Kolonijoje kurianti menininkė Marta Vosyliūtė organizuos poezijos skaitymus, parodas, ekskursijas ir kitokius poezijos mylėtojams malonius užsiėmimus.
1991 m. Vilniaus dailės akademijai atitekusio sandėlio rekonstrukcijos projektas prasidėjo 2007-aisiais. Iš mirties taško jis pajudėjo tada, kai idėją parėmė Europos Ekonominės erdvės (arba EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų projektų rengimo fondas. Pirmiausiai buvo paruošta Nidos meno kolonijos galimybių studija, surengtas atviras pastato rekonstrukcijos projekto konkursas. Jame varžėsi vienuolika architektų komandų, o įgyvendinimui išrinktas „Kančo studijos“ iš Kauno projektas.
Dabar rekonstruotoje pastato dalyje yra dirbtuvių, seminarų ir paskaitų patalpos, vaizdo, garso bei spaudos laboratorija ir studentų bendrabutis, kuriame, atsižvelgiant į metų laiką, gali apsigyventi 20–63 svečiai. Autonomiškame korpuse, kurį su pagrindiniu pastatu jungia dengta galerija, įkurtos penkios patalpos Nidos menininkų rezidencijų programos dalyviams apsistoti ir kurti. Sandėlį juosusios rampos virto viešosiomis erdvėmis, o antrajame aukšte yra didelė atviro oro terasa. Visą pastatą ir vandenį šildo geoterminio šildymo sistema. Nerekonstruotoje pastato dalyje ateityje turėtų būti parodų ir konferencijų salės bei trys auditorijos.
Nidos meno kolonijos kalendorius iki pat rugsėjo pabaigos užpildytas. Dauguma renginių skirta ne vien menininkams – Kolonija yra atvira vietinei bendruomenei ir Neringos lankytojams. Iš tiesų, vienas didžiausių iššūkių veiklą ką tik pradėjusiam švietimo ir kultūros centrui yra „prigyti“ Neringoje. Nors naujasis Vilniaus dailės akademijos padalinys tęsia istorinės XIX amžiaus Nidos dailininkų kolonijos tradiciją, tačiau nemėgdžioja, o stengiasi senąją idėją pritaikyti šiandienos poreikiams. Kolonija skatina menininkus kurti už jos ribų, bendradarbiauti su vietinėmis kultūros įstaigomis, į meninius ir švietimo projektus įtraukti Neringos gyventojus. Neįkyriai būdama šalia Kolonija tikisi ilgainiui tapti neatskiriama vietinio kultūrinio ir socialinio gyvenimo dalimi.
