1999-aisiais šio laikrodžio stiebą, arba kitaip obeliską, sulaužė uraganas „Anatolijus“. Turistų nuolat lankomoje vietoje iki šiol galima pamatyti saulės laikrodžio nuolaužas.
„Mūsų pozicija aiški – laikrodį reikėtų atstatyti toje pačioje vietoje. Praėjusiais metais užsakėme ir jau yra pagaminta viršutinė obelisko dalis. Nuolaužas paliktume atminimui, padarytume lentelę, kad 1999-aisiais uraganas pakėlė ir numetė akmens luitą. Ši vieta ypatinga, labai lankoma turistų. Nuo Parnidžio kopos kaip ant delno matosi Kuršių nerija, jūra, Sklandytojų kopa, švyturys, visa Nida“, – „15min“ sakė Neringos meras Vigantas Giedraitis. Meras teigė, kad ketinama sutvarkyti ir apžvalgos aikštelę, kurioje stovi laikrodis. Joje esančios granito plokštės labai slidžios, jas būtina paversti labiau „šerpetotomis“, reikia sudėti ir trūkstamas plyteles.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė „15min“ teigė, kad kartą gamta tokį statinį jau sunaikino, tad akivaizdu, jog smėlynuose saulės laikrodžiui ne vieta. „Statant reikėjo ieškoti delikatesnių išraiškos formų ir tinkamos medžiagos – Kuršių nerijoje granito niekada nebuvo. Jeigu saulės laikrodžio išvis nebūtų, neabejodama pasakyčiau, kad jo geriau ir nereikia. Dabar reikia galvoti, ką daryti. Gal reikia atsisakyti kažkokių elementų, modifikuoti pačią idėją. Gal reikėtų rasti kitą vietą, o gal dalį objekto demontuoti. Jei toks laikrodis būtų buvęs pastatytas savivaldybės aikštėje, viskas būtų tvarkoje“, – kalbėjo R.Baškytė.
Mūsų pozicija aiški – laikrodį reikėtų atstatyti toje pačioje vietoje. Praėjusiais metais užsakėme ir jau yra pagaminta viršutinė obelisko dalis. Nuolaužas paliktume atminimui, padarytume lentelę, kad 1999-aisiais uraganas pakėlė ir numetė akmens luitą“, – kalbėjo Neringos meras Vigantas Giedraitis.Prieš saulės laikrodžio remontavimą yra ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė. „Kiek žinau ir tuometinis parko direktorius nesutiko su jo statymu, tačiau laikrodis vis tiek atsirado. Juk Kuršių nerijos teritorija tokia įdomi ir unikali, tad bet kokie kišimaisi nepageidautini. Mano pačios vaikai eina ten į ekskursiją su mokytojais. Kai paklausiu, kur buvote, sako, kad prie saulės laikrodžio. Apie tai, kad buvo unikaliame gamtos paminkle, ant Parnidžio kopos, nė žodžio. Kuršių nerija garsėja ilgiausiu ir aukščiausiu kopagūbriu Europoje, tai yra vertybė, kuria galime didžiuotis ir be to saulės laikrodžio. Nereikia kurti papildomų traukos objektų – žmonės ir taip lankosi“, – sakė direktorė.
Ji mano, kad yra du galimi variantai – visiškai išvalyti saulės laikrodžio buvimo vietą arba palikti nuolaužas. „Aš, pavyzdžiui, įrengčiau informacinį stendą, koks tai buvo sumanymas, kad pati gamta jį sunaikino. Galima būtų informuoti ir apie patį uraganą „Anatolijus“, – svarstė A.Stancikienė. Moters nuomone, šis autorinis kūrinys kaip sumanymas labai įdomus ir gražus, tačiau jis galėtų būti pastatytas pačiame Nidos mieste.
Saulės laikrodį projektavęs gamtos mokslų daktaras, profesorius Libertas Klimka ,,15min“ papasakojo šio kūrinio atsiradimo istoriją. „Ta apžvalgos aikštelė buvo išbetonuota dar nuo sovietmečio laikų, į ją vedė asfaltuotas keliukas, kad su juodom „Volgom“ ponai galėtų užvažiuoti. Ta vieta buvo bedvasė, buvo užlietas grubus betonas, tad ją reikėjo estetizuoti, suteikti dvasingumo. Savivaldybė paskelbė konkursą, kuriame mes su architektu Ričardu Krištapavičiumi ir skulptoriumi Klaudiju Pūdymu laimėjome. Mūsų idėja buvo saulės laikrodis, nes tai unikali vieta, Lietuvoje kitos tokios nėra“, – pasakojo L.Klimka. Anot jo, astronominiu požiūriu Parnidžio kopoje atsiveria absoliutus matematinis horizontas, saulė pateka iš Kuršių marių vandens ir leidžiasi į jūros vandenį. Laikrodis visuomenei buvo pristatytas 1995 m. kovo 11-ąją, minint penktąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines.
„Karelijos skaldykloje 36 tonų obeliskas, kuris yra laikrodžio rodyklė ir aikštelėje sudaro šešėlį, buvo iškirstas vientisas, bet mūsų transportininkai patingėjo jį gabenti, tad perpjovė pusiau. Per uraganą lūžo viršutinė obelisko dalis per patį sudūrimą. Konstruktoriai neįvertino, kad Lietuvoje gali būti tokie uraganai. Vientisas obeliskas būtų ramiausiai sau stovėjęs“, – sakė L.Klimka. Pasak jo, jei būtų nuspręsta suremontuoti saulės laikrodį, tai truktų visai neilgai, nes reikiama dalis jau yra pagaminta. ,,Tai būtų ritualų vieta. Taip, kaip Palangoje tiltas, taip Nidoje – saulės laikrodis“, – įsitikinęs profesorius.