Lietuviškas mokyklas remiančio „Tautos namų“ labdaros fondo vadovas Marius Griškonis BNS teigė, kad piliečių išsaugojimas Lietuvai ypač svarbus dėl spartaus gyventojų skaičiaus mažėjimo.
„Iniciatyva Lietuvoje skelbti referendumą ir pakeisti Konstitucijos straipsnį yra sveikintina. Šiandieniniame pasaulyje, kur judėjimas tarp valstybių labai išplitęs, Lietuvai būtina išlaikyti piliečius. Jeigu to nedarysime, ryšiai nyksta“, – sakė 37 metų teisininkas.
Seime šiuo metu svarstomas siūlymas referendumą dėl dvigubos pilietybės surengti kitąmet spalį kartu su Seimo rinkimais. Galutinai dėl referendumo parlamentarai ketina apsispręsti per 2016 metų Seimo pavasario sesiją.
Pagal liberalų siūlymą, referendume būtų siūloma negaliojančia pripažinti Konstitucijos 12 straipsnio antrąją dalį, kuri numato, kad niekas, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, negali būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu.
Liberalizavimo šalininkai teigia, kad dvigubą pilietybę būtina įteisinti, siekiant išlaikyti emigrantų ryšius su Lietuva ir atsižvelgiant į globalizacijos tendencijas.
Kritikai sako, kad piliečiai gali būti ištikimi tik vienai valstybei ir baiminasi, kad užsienio pilietybių gali siekti tautinės mažumos, o tuo gali pasinaudoti Rusija.
M.Griškonio nuomone, grėsmių galima išvengti įstatyme išskiriant šalis, kurių piliečiai galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę ir kuriose tai būtų draudžiama.
„Dauguma lietuvių yra išvykę į valstybes, kurios ne tik draugiškos Lietuvai, bet ir yra sąjungininkės geopolitine prasme. Šiuo atveju rizikos nematau“, – teigė M.Griškonis, JAV gyvenantis nuo 2004 metų.
„Dėl įvairių asmeninių priežasčių yra svarbu turėti pilietybę toje šalyje, kur gyveni. Daug žmonių, kai yra priversti pasirinkti, renkasi tai, kas jiems svarbiau trumpalaikiu laikotarpiu. Aš matau tik privalumus leidžiant turėti dvi ar daugiau pilietybių, ypač tokioms valstybėms kaip Lietuva, kur labai dideli srautai išvažiuojant ir grįžtant“, – sakė jis.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu.
Kritikai teigia, kad dabartinė tvarka leidžia pilietybę tik dėl ekonominės naudos gauti praktiškai jokių ryšių su Lietuva neturintiems žmonėms, kurių seneliai ar proseneliai seniai išvyko iš Lietuvos, bet neleidžia jos turėti glaudžius ryšius su tėvyne turintiems „trečiosios bangos“ emigrantams, emigravusiems neseniai.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją. Pagal įstatymą, pataisa bus priimta, jeigu už ją balsuos daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę.
M.Griškonio vadovaujamą „Tautos fondą“ vienija apie 500 aktyvių narių, jo turtą sudaro apie 2,5 – 3 mln. JAV dolerių. Rytinėje Amerikos pakrantėje veikianti labdaros organizacija teikia paramą lietuviškoms mokykloms Rytų Lietuvoje, taip pat Karaliaučiaus krašte ir Baltarusijoje.
Jungtinėse Valstijose iš viso gyvena apie 800 tūkst. lietuvių kilmės žmonių.
„Iki nepriklausomybės atgavimo lietuvybės palaikymas JAV daugiausia pasireiškė per lietuviškas mokyklėles, stovyklas vaikams, dainas, šventes, šokius. Manau, tos tradicijos yra labai gražios, jas palaikyti verta. Galbūt tai kiek mažiau svarbu naujai atvykusiems lietuviams. Tarp jaunimo ryšiai mezgasi per verslo, kultūrinius mainus, meninius projektus“, – sakė M.Griškonis.
