Lietuvos generalinis konsulas Niujorke Valdemaras Sarapinas teigė, kad nors joks oficialus neigiamas raštas nebuvo gautas, iš neoficialių pokalbių jam susidarė įspūdis, kad amerikiečiams paminklas atrodė nesaugus – kėlė abejonių sparno aukštis, siūlomas įtvirtinimo būdas.
„Norint statyti paminklą JAV federalinei valdžiai priklausančioje teritorijoje, būtinas JAV Kongreso leidimas. Tai ir yra priežastis, dėl kurios S.Dariaus ir S.Girėno paminklo nebuvo leista statyti“, – dienraščiui sakė Niujorko įlankos nacionalinės parkų direkcijos viešųjų ryšių atstovė Daphne Yun.
Nepavykus gauti leidimo sparnui, nutarta Floydo Bennetto oro uosto parke pasodinti medį, o šalia atidengti memorialinę lentą.
Legendinį skrydį turėjo įamžinti du nuo vėjo judantys lėktuvo „Lituanica“ sparnai: vienas – Niujorke, iš kur lietuviai pakilo, kitas -Vilniuje, netoli Karaliaus Mindaugo tilto. Tokia buvo vilniečių menotyrininko Sauliaus Pilinkaus, fotomenininko Sauliaus Paukščio ir architekto Valdo Ozarinsko idėja. Pasak S.Pilinkaus, Vilniuje sparnas turėtų iškilti kitą savaitę.
2013 metais Lietuvoje minimos S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą ir žūties 80-osios metinės. S.Darius ir S.Girėnas 1933 metų liepos 15 dieną lėktuvu „Lituanica“ išskrido iš Niujorko į Kauną. Jų skrydis nutrūko po 37 valandų 11 minučių tuometinėje Vokietijoje, o katastrofos aplinkybės taip ir liko miglotos. Jie nenusileidę nuskrido 6 tūkst. 411 kilometrų. Tai buvo antrasis tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje.
