Kaip antradienį pranešė NKSC, studijos duomenimis, dažniausiai su kibernetinėmis grėsmėmis susiduriantys kritinės svarbos sektoriai yra energetika, susisiekimo infrastruktūra, įskaitant aviaciją ir laivybą, bei komunikacijos.
Anot centro, pirmąjį 2024-ųjų pusmetį stebėtas trečdaliu išaugęs paskirstytų paslaugos trikdymo atakų („DDos“) skaičius.
Taip pat daugiau negu dvigubai išaugo incidentų, kurių metu įsibrovėliai pakeitė svetainės turinį (angl. website defacement), gavo nuotolinę prieigą prie sistemų (angl. remote code execution) ir prisijungė prie administratoriaus teises turinčių vartotojų paskyrų (angl. elevation of privilege).
Analizuojant viešų šaltinių informaciją, dažniausiai minimos duomenų viliojimo (angl. phishing) atakos. Studijos duomenimis, lyginant su 2023-aisiais, šiemet jos fiksuotos rečiau, tačiau vis dar išlieka vienu dažniausių atakų tipų.
NKSC teigimu, rizikas regiono kibernetiniam saugumui kelia tiek priešiškai nusiteikusių valstybių, ypač Rusijos, finansuojamos programišių grupės, tiek nusikalstamos grupuotės, vadinamieji „haktyvistai“.
Pastarųjų motyvai – nuo finansinės naudos iki visuomenės destabilizacijos, žvalgybos bei politinės įtakos.
Pasak analizę atlikusių specialistų, dažnėjantys priešiškai nusiteikusių šalių veiksmai reikalauja didesnio regiono valstybių įsitraukimo stiprinant kibernetinę gynybą.
„Veikiant atskirai šią kovą laimėti yra sunkiau, todėl aktyvesnis regiono šalių bendradarbiavimas ir intensyvesnis apsikeitimas informacija apie kibernetines grėsmes leistų stiprinti viso regiono kibernetinį atsparumą“, – pranešime cituojama NKSC Regioninio kibernetinės gynybos centro vadovė Inga Žukauskienė.
Kaip nurodo NKSC, studijoje analizuojama informacija iš atvirų šaltinių apie kibernetinius incidentus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Analizuojamas laikotarpis apima 2023-ųjų ir 2024-ųjų pirmuosius pusmečius.
