„Pasienyje ir stovyklose yra šimtai jazidų. (...) Tiems, kurie siekia prieglobsčio, reikia padėti rasti saugų ir teisėtą būdą jį gauti ir vėl netapti prekiautojų žmonėmis aukomis“, – pirmadienį po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte žurnalistams sakė aktyvistė.
Pasak jos, iš Irako bėgantys ir Baltarusijoje, pasienyje su Europos Sąjunga, įstrigę jazidai yra nukentėję nuo genocido: buvo išnaudojami, neteko šeimos narių, namų, tad jiems būtina pagalba.
Nobelio premijos laureatės teigimu, jazidams sugrįžimas į Iraką yra pavojingas, mat ten jų saugumu nesirūpinama.
Jazidai yra kurdų etnoreliginė grupė, daugiausiai gyvenanti šiaurės Irake.
Irako piliečių yra daugiausiai tarp migrantų, šiemet kirtusių ir bandančių kirsti Lietuvos, Lenkijos ar Latvijos sieną iš Baltarusijos.
Vakarai kaltina Aliaksandro Lukašenkos režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine ataka.
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė nacionaliniam transliuotojui LRT sakė, jog apie keli šimtai migrantų Lietuvoje prieglobsčio prašymą grindžia tuo, kad yra jazidai.
Vis dėlto, anot jos, šie prieglobsčio prašytojai nepagrindė, kad jiems dėl to kils reali grėsmė.
„Nepakanka vien savęs identifikavimo kaip jazido. Reikia nurodyti konkrečias kitas, papildomas priežastis, kodėl Irake konkrečiam asmeniui, konkrečiam jazidui yra nesaugu“, – LRT teigė E.Gudzinskaitė.
Prieglobstis Lietuvoje iš pastarojo migrantų antplūdžio nebuvo suteiktas nė vienam Irako piliečiui.
„Jie nebuvo apsaugoti“
Anot N.Murad, tarptautinės bendruomenės spaudimas reikalingas siekiant užtikrinti ir jazidų teise Irake.
„Dirbdami su Irako vyriausybe, įsitikinkite, kad bendruomenėms, patyrusioms genocidą ir smurtą, suteikiama tinkama pagalba. (...) ES parama, skirta Irakui, nepasiekia žmonių, kurie susidūrė su smurtu ir gyvena stovyklose“, – kalbėjo žmogaus teisių gynėja.
„Jie nebuvo apsaugoti, kai „Islamo valstybė“ puolė, jie nėra apsaugoti ir dabar“, – pridūrė ji.
N.Murad teigimu, dalis jazidų dar ir šiuo metu gyvena stovyklose.
Po susitikimo išplatintame Vyriausybės pranešime I.Šimonytė išreiškė palaikymą Nobelio laureatės veiklai, padedant ginkluotuose konfliktuose nukentėjusiems žmonėms, ypač moterims ir merginoms, patyrusioms seksualinę prievartą.
„Nors matome pažangą kovoje su „Islamo valstybe“, deja, pasaulyje vis dar vyksta daug ginkluotų konfliktų, o autoritariniai režimai darosi vis įžūlesni, įskaitant ir Europos žemyną“, – sakė ministrė pirmininkė. – Todėl labai svarbu, kad demokratinės valstybės, pilietinė visuomenė, nevyriausybinės organizacijos visame pasaulyje palaikytų vieni kitus, koordinuotų savo veiksmus teikdami pagalbą.“
Jungtinių Tautų geros valios ambasadore kovos su prekyba žmonėmis klausimais N.Murad buvo viena iš tūkstančių jazidų moterų ir mergaičių, kurias 2014 metais per savo didžiulio masto puolimą pagrobė džihadistai.
Nelaisvėje šios moterys ir mergaitės buvo prievartaujamos ir žalojamos.
Vyresnėms moterims ir vyrams per šį džihadistų puolimą, kurį JT yra įvardijusios tikėtinu genocidu, buvo rengiamos masinės egzekucijos. N.Murad neteko motinos ir šešių brolių.
2014 metais į nelaisvę paimta Nobelio premijos laureatė buvo prievarta ištekinta, mušama ir žaginama, kol galiausiai sugebėjo pabėgti nuo savo kankintojų.
Atgavusi laisvę ji pradėjo organizuoti kampanijas nuo genocido apsaugoti šiaurės Irake gyvenančią jazidų bendruomenę, kurią sudaro apie 500 tūkst. žmonių.
N.Murad Nobelio taikos premija skirta 2018 metais už kovą su lytiniu smurtu karo ir ginkluotų konfliktų metu.
