Kiaulė viešai skerdžiama nebus, nes reikia daugiau laiko tinkamai pasiruošti, deramai įrengti patalpas, kuriose būtų dorojamas gyvulys.
„Norėjome viešai darinėti kiaulę ir lankytojams pristatyti tautinį paveldą. Išpjauti sprandinę, paruošti kumpį – parodyti mėsininko darbą“, – kalbėjo Kaziuko mugę dešimtus metus rengiantis Vytenis Urba.
Organizatorių teigimu, mugėje norėta pristatyti ne tik gyvulio dorojimo, bet ir mėsos produktų gaminimo Lietuvos kaimuose ypatumus.
„Norėjome daryti „kindziuką“, kimšti dešras, tačiau tam reikia specialaus leidimo iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų“, – kalbėjo mugės rengėjas.
Kiaulės dorojimas prieštarautų įstatymams
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Giedrius Blekaitis teigia, kad toks elgesys pirmiausia prieštarautų Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymui: „Nė vienas teisės aktas nenumato gyvūnų žudymo viešai galimybės. Tai yra žiauraus elgesio su gyvūnu skatinimas tiesioginėmis ar netiesioginėmis priemonėmis.“
Nė vienas teisės aktas nenumato gyvūnų žudymo viešai galimybės.
„Mes kreipsimės į savivaldybę ir renginio organizatorius, kad toks ketinimas būtų išbrauktas iš programos“, – kalbėjo G.Blekaitis dar nežinodamas apie numatomus programos pakeitimus.
Mokymai skerdikams, kaip jie turėtų išdarinėti mėsą, skirti konkretiems žmonėms, profesionalams, kurie imsis šios veiklos. Šiuo atveju gyvulio skerdimas ar jo dorojimas būtų pristatomas plačiajai visuomenei viešai: „Kam žmonėms matyti kraują, filmuoti gyvūno dorojimą, o vėliau platinti internete, pasakojant, kad, štai, Lietuvoje viešai skerdžiamos ir darinėjamos kiaulės. Mūsų supratimu, tokių dalykų viešumoje neturėtų būti.“
Trys atvejai, kai galima skersti gyvulius
Veterinarijos specialistų nuomone, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatyti trys legalūs skerdimo atvejai: kai gyvulį skerdžia pats jo augintojas savo poreikiams tenkinti, skerdžiamas gyvūnas skerdyklose visuomenės poreikiams tenkinti ir skerdimas religinėms reikmėms, kuris Lietuvoje draudžiamas. Minėto atvejo neįmanoma priskirti nei savo, nei visuomenės poreikių tenkinimo kategorijoms.
Kiaulės skerdimas nėra etnografinis paveldas?
Lietuvos Edukologijos universiteto profesorius, etnologas Libertas Klimka įsitikinęs, kad kiaulės skerdimas nėra etnografinis paveldas, esą šis procesas visuose fabrikuose vienodas. „Gyvulio skerdimas ar jo dorojimas nėra paveldas, nebent parodytų, kaip suvalkiečiai užkutena kiaulę, kad kraujas nenubėgtų, – juokiasi L. Klimka. – Tačiau mėsos paruošimas: dešrų ar vėdarų gamyba, turi etnografinių spalvų.“
