„Nekibo“ nei raktas, nei segtukas
Magnetizuojantį vakcinų poveikį bandė pademonstruoti Joanna Overholt, anksčiau dirbusi intensyvios terapijos skyriuje, o šiuo metu studijuojanti, kad taptų praktikuojančia slauge (ir, pagal JAV sveikatos apsaugos sistemą, pakiltų laipteliu aukščiau bei įgytų daugiau atsakomybės nei registruotas slaugas).
Ji dalyvavo įstatymo, kuriuo norima uždrausti ne tik privalomą vakcinavimą, bet ir verslams ar valdžios įstaigoms prašyti patvirtinimo, kad žmogus pasiskiepijo, klausymuose Ohajo valstijos Atstovų rūmų Sveikatos komitete.
Respublikonai į klausymus dėl Vakcinos pasirinkimo ir nediskriminavimo įstatymo pasikvietė ne tik J.Overholt, bet ir Klivlende dirbančią gydytoją osteopatę dr. Sherri Tenpenny.
Pastaroji sausakimšoje salėje pareiškė, esą vakcinos nuo COVID-19 magnetizuoja žmones ir turi sąsajų su 5G ryšio bokštais.
„Esu tikra, kad visame internete matėte nuotraukas žmonių, kurie buvo paskiepyti, o dabar yra magnetizuoti, – aiškino Sh.Tenpenny. – Galite pridėti raktą prie jų kaktos – prilips. Galite juos apdėlioti šaukštais ir šakutėmis – visi prilips <…>.“
Galiausiai ji pridėjo, kad vakcinose esama nanodalelių, kurios gali prisijungti prie 5G bevielės technologijos.
„Yra žmonių, kurie jau seniai įtarė, kad yra tam tikra aplinka, tik dar reikia nustatyti, kokia, tarp to, kas įskiepijama su vakcinomis ir visais 5G bokštais“, – tvirtino Sh.Tenpenny.
Vėliau kalbėjusi J.Overholt ne tik pakartojo šiuos mitus, bet ir bandė vieną patvirtinti.
Netrukus po klausymų internete žaibiškai išplito vaizdo įrašas, kuriame įamžintas jos eksperimentas.
Beveik 40 sekundžių įrašo pradžioje girdėti, kaip slaugė pareiškia, kad vakcinos kenkia žmonėms.
„Ką tik pietaudama sužinojau kai ką naujo ir norėjau jums tai parodyti, – dėsto ji. – Mes kalbėjome apie magnetinius skiepų kristalus, ką minėjo daktarė Sh.Tenpenny.
Ir štai ką atradau. Su savimi turiu raktą ir plaukų segtuką (raktą J.Overholt prideda sau prie krūtinės ir jis išties laikosi – red. past.). Paaiškinkite man, kodėl raktas prie manęs prilimpa.
Taip pat prilimpa prie kaklo (kalbėdama ji raktą prideda prie kaklo žemiau kairės ausies, bet šis visiškai nesilaiko, tą patį bando padaryti su paprastu plaukų segtuku, šis, ne tiek prilipęs prie odos, kiek įstatytas tarp smakro ir raktikaulio, akimirksniui išsilaiko, bet irgi nukrenta – red. past.). Būtų nuostabu, jei kas nors galėtumėte šitai paaiškinti. Turite klausimų?“
Interneto vartotojai iškart ėmė dalintis šiuo J.Overholt liudijimo įrašu, jos nuotraukomis su kai kuriomis citatomis.
Bet, priešingai nei dažnai būna panašiais atvejais, žmonės suskubo ne skųstis dėl esą slepiamos skiepų žalos ar aiškinti patys patyrę panašų efektą, o šaipytis.
Kol vieni piktinosi, kad kažkas tiki tokiomis sąmokslo teorijomis, kiti stebėjosi, kad taip kalba žmogus, studijuojantis mediciną ir dirbantis šioje srityje.
„Kalbant gimnastikos terminais, ji nepataikė nusileisti“, – ironizavo populiaraus tinklalapio „Huffington Post“ autorius.
Žinomi CNN televizijos žurnalistai Jake’as Tapperis ir dr. Sanjay Gupta tiesioginiame eteryje bandė įsitikinti, ar tikrai kas nors kimba prie paskiepyto žmogaus, bet taip pat nesėkmingai.
Viena aktyviausių pasaulyje melagienų skleidėja
Priešingai nei mažai kam girdėta, bet netikėtai savo elgesiu išgarsėjusi slaugė, gydytoja osteopatė dr. Sh.Tenpenny yra žinoma skiepų kritikė iš Klivlendo.
Ji yra parašiusi knygą „Ne“ vakcinoms: gidas įvairiam amžiui“ (Saying No To Vaccines: A Resource Guide for All Ages), sakiusi, kad skiepai kenkia nėštumui, sutrikdo nepasiskiepijusiųjų sveikatą, jei šie ilgiau pabūna greta vakcinuotų žmonių, sukelia mirtį ar autoimuninę ligą, taip pat – autizmą.
Pastarasis yra vienas iš populiariausių mitų apie vakcinas, paremtas tyrimu, kurio autorius britų gydytojas Andrew Wakefieldas klastojo rezultatus ir aiškino, esą skiepai nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės padidina autizmo riziką.
Vėliau jo teiginiai buvo paneigti, o pats tyrimas pripažintas didžiausia klastote medicinos istorijoje.
A.Wakefieldas neteko gydytojo licenzijos ir buvo priverstas sprukti iš Jungtinės Karalystės.
Sh.Tenpenny priskiriama „Dezinformacijos tuzinui“ – 12 žmonių, atsakingų už 65 proc. prieš skiepus nukreiptos klaidinančios informacijos, kuri klajoja internete.
Vakcinose nuo COVID-19 metalo nėra
Teiginiai apie negirdėtą vakcinų nuo COVID-19 „šalutinį poveikį“ – kad paskiepytų žmonių rankos tariamai ima traukti stalo įrankius, monetas, raktus ar magnetus, – yra klaidinantys.
Socialiniuose tinkluose platinami vaizdo įrašai, kuriuose matyti metaliniais daiktais „aplipę“ žmonės, nepatvirtina nei magnetinės reakcijos, nei to, kad vakcinose esama mikroschemų.
Šis mitas yra populiari sąmokslo teorija apie skiepus nuo COVID-19.
Mikroschemų, nanodaviklių ar kitų įrenginių, veikiančių kaip magnetas ar skirtų kontroliuoti visuomenę, sekti žmogų arba rinkti apie jį įvairią informaciją, jau patvirtintose ir Lietuvoje naudojamose vakcinose nėra.
Lietuvoje naudojamų kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“, „Moderna“, „AstraZeneca“ ir „Janssen“ vakcinų sudėtį galima rasti jų charasteristikų santraukose, kurias pateikia Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
Jose nenaudojamas ir metalas.
Internete pradėjus nevaldomai sklisti melagienoms apie vakcinose esančias magnetizuojančias medžiagas, JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) buvo priverstas į jas sureaguoti.
„Pasiskiepijus nuo COVID-19 netapsite magnetiški“, – teigiama centro tinklalapyje.
Anot jo specialistų, vakcinose nuo COVID-19 nėra ingredientų, kurie dūrio vietoje galėtų sukurti elektromagnetinį lauką: „Jose nėra tokių metalų, kaip geležis, nikelis, kobaltas, litis, žemės lydinių, ar dirbtinių produktų, pavyzdžiui, mikroelektronikos, elektrodų, anglies nanovamzdelių, nanovielinių puslaidininkių.“
Be to, mažiau nei 1 ml vakcinos suleidžiamas tokiomis plonomis adatomis, kad, net pavykus įskiepyti magnetinių savybių turinčio metalo gabaliuką, jis nebūtų toks didelis, kad pritrauktų stalo įrankius.
Dublino Trejybės koledžo Fizikos mokyklos profesoriaus Michaelo Coey’io žodžiais, reikėtų bent 1 g geležies, kad būtų galima pritraukti ir išlaikyti magnetą dūrio vietoje, o tokį kiekį žmogus tikrai justų.
„Nėra jokios fizinės priežasties (paskiepytiems žmonėms pritraukti metalą – red. past.), – BBC sakė Jungtinės Karalystės Nacionalinės galingų magnetų laboratorijos fizikas Ericas Palmas. – Adatos yra itin plonos. Net jei įskiepytum nedidelę magnetinę dalelę, ji būtų tokia maža, kad turėtų per mažai jėgos ką nors išlaikyti ant odos.“
Šaukštelius išlaiko pats organizmas
Tiesa, nors kai kuriuose vaizdo įrašuose žmonės akivaizdžiai „padėjo“ metaliniams daiktams laikytis ant rankos, pavyzdžiui, laikė ją kiek pakeltą, kituose monetos ar magnetukai nenukrito net ranką pajudinus.
Kaip tai pavyko?
Mokslininkai tam turi paaiškinimą. Net jei žmogus nenaudoja kokios nors gudrybės, pavyzdžiui, limpančios medžiagos, nedideliam metaliniam daiktui laikytis prie kūno.
Organizmas iš riebalinių liaukų, slypinčių visur po viršutiniu odos sluoksniu, išskiria sebumą – natūraliai gaminamą aliejų. Jis dengia, drėkina ir saugo odą.
Britų-amerikiečių autorius, pseudomokslinių ir sąmokslo teorijų griovėjas Mickas Westas šiame vaizdo įraše paaiškino, kad yra keli būdai padėti metalui prilipti prie kūno.
Anot jo, tai yra „atnaujintas senas triukas“.
„Magnetai, monetos ir kiti glotnūs daiktai prikibs prie odos, jei ji tiesiog šiek tiek aliejinga. Pašalinkite aliejų ir niekas nebelips“, – paaiškino jis.
Kai kurių žmonių oda natūraliai riebi, kiti nuolat naudoja kremus ir losjonus.
Norint pakartoti triuką, galima žastą patepti lašeliu kremo. Ar bet kurią kitą kūno vietą – magnetuką „pritraukė“ ir M.Westo nosis.
„Tai – nieko bendro su vakcinomis“, – patikino sąmokslo teorijas griaunančių tinklalapių metabunk.org ir contrailscience.com įkūrėjas.
Patikimi šaltiniai
Informacinę erdvę stebinčių institucijų atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.
Raginama rinktis oficialių institucijų, patikimų žiniasklaidos priemonių duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija.
Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Statistikos departamentas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).
Jei kyla klausimų dėl COVID-19 vakcinos, siųskite juos mūsų redakcijai el. pašto adresu skiepai@15min.lt.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
