Po visokių politinių vyksmų ir kritikos, nebeaišku, kaip gali atrodyti mokesčių reforma.
Tačiau nepriėmus, tarkime, Nekilnojamojo turto įstatymo arba jį ir kitus mokestinius teisės aktus priėmus, bet tinkamai neįgyvendinus, Lietuva rizikuotų netekti šimtų milijonų eurų europinės paramos.
Kai kurių politikų galva, į tokią padėtį Lietuvą pastatė dėl RRF lėšų besiderėjusi Finansų ministerija.
Seimo vicepirmininkas, parlamento Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas pažymėjo, kad dauguma Europos Sąjungos šalių, teikdamos savo nacionalinius planus gauti europines lėšas, taip pat prisiėmė įsipareigojimus mokesčių srityje.
Tačiau kitaip nei Lietuva – daugiausia tik aplinkos apsaugos ir su inovacijomis susijusių mokesčių srityse.
Turto mokesčius, be Lietuvos, jo teigimu, įsipareigojo keisti tik Prancūzija (keisti mokesčio tvarką, o ne tarifus), pajamų mokestį, be Lietuvos, įsipareigojo keisti tik penkios valstybės.
„Nei Latvija, nei Estija savo planuose neprisiėmė jokių mokestinių įsipareigojimų. Pasaulio ekonomikai pastaraisiais metais išgyvent dideles turbulencijas, mokestinis pastovumas yra itin svarbus.
Lietuvoje Finansų ministerija, neturėdama tam pagrindo, savanoriškai prisiėmė įsipareigojimus Seimo vardu prieš Europos Komisiją dėl sprendimų, kuriuos esą vėliau turės priimti Seimas. Seimo patvirtintame Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane galima rasti tik pakankamai abstrakčius analitinius veiksmus“, – rašė jis Finansų ministerijai.
Finansų ministrė G.Skaistė savo poziciją išdėstė interviu 15min. Pirmadienio vakarą savo poziciją pateikė ir Finansų ministerija.
