Vaikinas jau ketvirtą vasarą siekia gauti darbą skęstančiųjų gelbėjimo stotyje Giruliuose. Žiemą Suomijoje laivų statykloje dirbantis jaunas vyras vasaromis grįžta į Lietuvą ir įsidarbina gelbėtoju už gerokai mažesnį atlygį. Gelbėtojai Lietuvoje uždirba kiek daugiau nei mininalų atlyginimą.
„Sugrįžtu vasaroti į savąją Klaipėdą ir dar kažkiek užsidirbu. Vasarai jaunam žmogui tai tikrai geras darbas. Tačiau kasmet darosi vis sunkiau dirbti: žmonės paplūdimiuose nebeklauso gelbėtojų. Lipa į jūrą, nepaiso įspėjimų, nesisaugo, pamiršta prižiūrėti savo vaikus. Tenka vis kartoti ir kartoti, kad būtų atsakingesni“, – teigė A.Fedosejevas. Anot jo, ir naujokai neretai romantizuoja šį darbą – įsivaizduoja, kad gelbėtojai tik laksto paplūdimiu įdegusiu kūnu, žvalgosi į jūrą ir tiek.
„Nėra taip paprasta, kaip atrodo. Šis darbas – didžiulė atsakomybė. Naujokams jos neretai trūksta“, – aiškino pašnekovas.
Pirmadienį į atranką atėjo maždaug 80 jaunuolių, dauguma jų – studentai. Gelbėtojomis dirbti panori ir kelios merginos.
Atrankos dalyviams teko nuplaukti 50 metrų laisvu stiliumi per 47 sekundes, 200 metrų – greičiau nei per penkias minutes, plaukti panėrus, plaukti transportuojant kitą žmogų.
Paaiškėjo, kad ne visi atrankos dalyviai pajėgūs nuplaukti ir 50 metrų. Jiems atranka baigėsi jau po šios užduoties.
„Apskritai pažiūrėjus – dauguma yra pasirengę puikiai. Yra ir labai gerų plaukikų, kiti, nors ir ne profesionalai, plaukia taip pat labai greitai“, – aiškino Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo stoties vyriausiasis specialistas Aleksandras Siakki.
Po kelių savaičių bus surengta dar viena atranka. Iš viso gelbėtojais bus įdarbinta 70 žmonių.
Jiems darbo sezonas gali prasidėti nuo gegužės pabaigos.
„Daugumą motyvuoja pats darbo pobūdis – gelbėti žmones. Motyvacijos rinktis gelbėtojo darbą prideda ir pati darbinė aplinka – paplūdimiai, pajūris“, – aiškino A.Siakki.
Po šios atrankos baseine, kandidatų dar laukia kursai, kuriuose bus mokoma, kaip laiku padėti skęstančiajam, kaip tinkamai suteikti pirmąją pagalbą.
