Po pandemijos susidariusi ekonominė situacija ir aukšta infliacija lėmė netikėtai gerus viešųjų finansų rezultatus 2022 m., tačiau toks reiškinys gali būti vienkartinis. Infliacija padidina valdžios sektoriaus pajamų lygį, bet vėlesniais metais išlaidos įprastai tampa didesnės. Vidutiniu laikotarpiu išlaidos gali augti dėl valstybės prisiimtų įsipareigojimų ir galimų politikos formuotojų sprendimų. Atsižvelgiant į pajamų neapibrėžtumą ir spaudimą augti išlaidoms, siekiant laikytis fiskalinės drausmės taisyklių, ateityje reikės konkrečių priemonių.
„Siekiant kokybiškų viešųjų paslaugų užtikrinimo, būtinos didesnės biudžeto pajamos. Šiuo metu Lietuvoje mokestinių pajamų ir BVP santykis yra vienas mažiausių euro zonoje. Mūsų vertinimu, pristatyti mokesčių sistemos pakeitimai yra reikalingi, tačiau pateikti siūlymai galėtų būti dar ambicingesni ir geriau atliepti tarptautinių organizacijų rekomendacijas. Reikėtų nepamiršti ir siekio didinti valstybės išlaidų efektyvumą“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
Siūlomi pakeitimai gyventojų pajamų mokesčio srityje, tikėtina, prisidėtų prie paprastesnės ir neutralesnės mokesčių sistemos. Vis dėlto neatliepiamos tarptautinių institucijų rekomendacijos suvienodinti pelno mokesčio tarifą visoms įmonėms ar sumažinti ribą, nuo kurios asmuo tampa PVM mokėtoju.
Pateikti biudžetų planavimų pakeitimai, nustatantys, kad politikos formuotojų sprendimai būtų numatomi ne vieneriems, o trejiems metams, vertinami teigiamai. Tai prisidėtų prie tikslesnio ir skaidresnio viešųjų finansų prognozavimo, tačiau išlieka rizika dėl jų įgyvendinimo.
Valstybės kontrolės, atliekančios fiskalinės institucijos funkciją, vertinimu, skola 2026 m. gali siekti apie 40 proc. BVP ir, tikėtina, išliks viena mažiausių Europos
Sąjungoje. Ekonomikai esant žemiau savo potencialaus lygio, 2023–2024 m. numatomas nuosaikus jos skatinimas.
