2019 05 16

Nors Bažnyčia neleidžia politikuoti, kunigai įsitraukė į prezidento rinkimų kampaniją

Artėjant antrajam prezidento rinkimų turui keli dvasininkai socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo mintimis apie kandidatus į svarbiausią postą valstybėje. Du kunigai kritiką nukreipė į konservatorių iškeltą Ingridą Šimonytę, kurios pažiūras įvardijo kaip atrodančias pavojingai ar „net kraupiai“, be to, aiškinama, kad gali laimėti jos „naktinis gėjų klubas“. Tiesa, ji turi ir dvasininkų rėmėjų. Jos konkurentas Gitanas Nausėda bažnyčioje sakė kalbą.
LRT debatai. Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda.
LRT debatai. Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda. / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Seimo narys Petras Gražulis feisbuko paskyroje pasidalijo Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo akikatedros bazilikos vikaro kunigo Roberto Grigo žodžiais: „Sauliaus S. kolchozas pralaimėjo, bet gali laimėt Ingridos Š. naktinis gėjų klubas. Vis dėlto geriau jau Gitano N. bankas“. R.Grigas 15min patvirtino, kad tai – jo mintys.

Petro Gražulio įrašas feisbuke
Petro Gražulio įrašas feisbuke

Antradienį kunigas feisbuke pasidalijo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos padėjėjo, Vytauto Radžvilo visuomeninio komiteto nario Vytauto Sinicos įrašu, kuriame raginama balsuoti už G.Nausėdą, kuris vadinamas „daug mažesne blogybe krikščioniškų ir tautinių idealų turintiems rinkėjams“.

Sauliaus S. kolchozas pralaimėjo, bet gali laimėt Ingridos Š. naktinis gėjų klubas. Vis dėlto geriau jau Gitano N. bankas.

Prieš kelias dienas apie vieną kandidačių į prezidentus feisbuke pasisakė ir kunigas, vienuolis pranciškonas Arūnas Peškaitis. Jis pakomentavo įrašą, kuriame viena mergina teigė balsuosianti už I.Šimonytę.

Kunigas teigė, kad I.Šimonytė yra ultraliberalių pažiūrų, jai nerūpi socialinė visuomenės dimensija, ji pasisako už visišką abortų laisvę, eutanazijos įteisinimą, šeimos sampratos keitimą, iš esmės siekiant sunaikinti šeimą, kaip visuomenės institutą.

„Kadangi prezidentas turi išties konstituciškai dideles teises – nuo įstatymų leidybos iniciatyvų iki projektų vetavimo – I.Šimonytės pažiūros atrodo pavojingos. Net kraupios... Be to, ji atitinka visus kriterijus kandidato, už kurį (-ią) nereiktų balsuoti, jei kreipiame dėmesį į Lietuvos vyskupų viešą pareiškimą“, – rašė A.Peškaitis.

15min susisiekus su kunigu, jis sakė susilaikysiantis nuo komentarų. Tokia jo citata išplito feisbuke.

Įrašas feisbuke apie Ingridą Šimonytę
Įrašas feisbuke apie Ingridą Šimonytę

Yra ir kunigų, raginančių balsuoti už I.Šimonytę. Jai paramą išsakė Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresnysis brolis kunigas Benediktas Jurčys.

Kandidatės palaikymo renginyje Klaipėdoje į susirinkusius jis kreipėsi cituodamas Šarūno Jasikevičiaus žodžius, kuriuos jis pasakė po pergalingų rungtynių, kad krepšininkai laimėjo, nes paliko savo širdį aikštelėje.

„Dabar klausausi kalbėtojų, tikrai visi palieka širdį. Kol kas balso neatiduoda, bet jau širdį palieka. Ir jeigu jūs, čia esantys, taip pat paliksite šioje arenoje savo širdį... Ingrida, pergalė garantuota“, – kalbėjo brolis.

VIDEO: Kodėl Ingrida? – Brolis Benediktas

Lietuvos vyskupų konferencija (LVK) dvasininkams primena, kad Bažnyčios sakralumas nesuderinamas su politikavimu.

Tačiau kandidatai sulaukia ne tik dvasininkų paramos, bet ir galimybės kalbėti iš sakyklų bažnyčiose.

G.Nausėda savo feisbuko paskyroje gegužės 7 dieną pasidalijo nuotrauka, kuri, kaip jis rašė, daryta Šv. Jurgio bažnyčioje Kaune, ir įrašu.

Nuotraukoje kandidatas į prezidentus užfiksuotas sakantis sveikinimo kalbą iš sakyklos. Socialiniame tinkle nurodoma, kad įrašas – politinė reklama, skleidžiama neatlygintinai.

Nusižengia Bažnyčios pozicijai

R.Grigas aiškino, kad Bažnyčia ragina katalikus pasauliečius aktyviai dalyvauti politikoje, ginant ar skleidžiant savo vertybes. Tačiau, anot jo, nuo XX amžiaus antrosios pusės kunigams draudžiama dalyvauti partinėje veikloje: kandidatuoti, užimti postus ar agituoti už konkrečius kandidatus.

Kunigas sakė, kad Lietuvos vyskupai prieš kiekvienus rinkimus išplatina kreipimusis, kuriuose primena vertybes, savybes, principus, kuriais remiantis katalikai turėtų balsuoti. Tačiau konkrečių kandidatų pavardės niekada neminimos.

„Tokia yra bendra Bažnyčios laikysena. Ir, aš manau, kad ji iš esmės racionali, ypač – dėl to dalyvavimo partinėje veikloje, kėlimosi, kandidatavimo, nes vis tiek kunigas turėtų būti, kaip mūsų ganytojai sako, tėvas, sielovadininkas visiems žmonėms, kurie to ieško ar kuriems to reikia. O kai pasisakai už vieną kokią konkrečią partiją, tai, aišku, jau kitų partijų nariams ar šalininkams tampi jau nelabai artimas tėvas ar ganytojas“, – kalbėjo R.Grigas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Robertas Grigas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Robertas Grigas

Tačiau jam asmeniškai atrodo, kad taip paraidžiui ne visada reikia laikytis šios Bažnyčios pozicijos. Ypač – kai yra sprendžiami vertybiniai, tolimai ateičiai galintys atsiliepti dalykai.

„Eidamas į tam tikrą galbūt konfliktą su tokia griežta Bažnyčios pozicija, aš sau asmeniškai nusprendžiau, kad kartais reikia pasakyti ir aiškiau, kas priimtina, kas – nepriimtina. Partinė veikla man nerūpi, aš neketinu nei dalyvauti, nei kandidatuoti. Manau, yra daug vertingesnių veiklų šiame pasaulyje.

Bet žmonėms, kurie domisi, už kuriuos jaučiuosi atsakingas... Ar bus Lietuvoje labai lengvai prieinami abortai, ar nebus, ar išsilaikys Lietuvoje vyro ir moters santuoka grindžiama šeima, ar turėsime puokštę egzotiškų partnerysčių – man atrodo, tais klausimais dera dėl bendrojo gėrio, kaip katalikai sako, pasakyti, kas priimtiniau, kas – mažiau priimtina“, – sakė kunigas.

G.Nausėda atrodo kaip mažesnė blogybė

R.Grigas tvirtino, kad abu kandidatai į prezidentus jam nėra labai simpatiški ar artimi visuomenine laikysena.

„Aš esu kažkur rašęs ir sakęs, kad labai norėtųsi Lietuvai prezidento humanitaro. Kažko panašaus, kaip čekai turėjo Vaclavą Havelą ar dar anksčiau tokį visoje Europoje gerbtą Tomašą Masaryką arba kaip mes Atgimimo pradžioje turėjome Vytautą Landsbergį senąjį – kaip aš juokaudamas, lygindamas su Žygimantu Senuoju, kartais pasakau“, – komentavo jis.

R.Grigas aiškino, kad jam, kaip sovietiniam rezistentui, katalikui, svarbu, kad prezidentas savyje vienytų tris dalykus: krikščioniškus įsitikinimus ir moralinės vertybes, principingą lietuvybės gynimą bei valstybės suverenumo gynimą.

Jo nuomone, į antrąjį rinkimų turą patekę kandidatai artimiau šiems dalykams neatstovauja, išreiškia gana kraštutinę liberalią poziciją visais klausimais.

15min koliažas/Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda
15min koliažas/Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda

„Bet, kai lyginu Ingridą ir Gitaną, net ir pagal vakarykščius debatus LRT sprendžiant, vis tik Gitanas ir man, ir kitiems gal, va, taip labiau krikščioniškai, tautiškai, kaip sakoma, senoviškai orientuotiems žmonėms, yra artimesnis. Kad ir toks paprastas skirtumas, kaip vylingai paklausė E.Jakilaitis: „Ką manote apie gėjų, lesbiečių ir kitų partnerysčių įteisinimą?“. Aišku, Ingrida gana vienareikšmiškai pasakė, kad ji už, kad ji mano, kad tai reikia įteisinti, sureguliuoti teisiškai.

Manau, visiems, kurie šiek tiek artimesni katalikiškai pasaulėžiūrinei krypčiai, buvo ar turėtų būti vienareikšmiškai priimtina tai, ką pasakė G.Nausėda. Nors jis mano, kad kažkaip teisiškai turėtų būti reguliuojami tie santykiai, bet kad tokia partnerystė nėra santuoka ir nėra šeima. Ir daug yra tokių moralinių, egzistencinių, sakykime, niuansų“, – teigė kunigas.

Kai lyginu Ingridą ir Gitaną, net ir pagal vakarykščius debatus LRT sprendžiant, vis tik Gitanas ir man, ir kitiems taip labiau krikščioniškai, tautiškai, kaip sakoma, senoviškai orientuotiems žmonėms, yra artimesnis.

Ragina įspėti dvasininkus

Užfiksavus keletą dvasininkų vykdomos politinės agitacijos socialiniuose tinkluose atvejų, Lietuvos vyskupai dar kartą primena, kad kunigai pašaukti skelbti Evangeliją ir tarnauti toms bendruomenėms, kurios jiems yra pavestos.

„Kanonų teisės kodekso 287 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad dvasininkai ir vienuoliai neturi aktyviai dalyvauti politikoje ir politinių partijų veikloje, nebent kompetentingos bažnytinės valdžios sprendimu tai būtų reikalinga Bažnyčios teisėms ginti ar bendram gėriui skatinti. Bažnyčios sakralumas nesuderinamas su politikavimu“, – pabrėžia LVK.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vyskupai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vyskupai

Konferencijos pranešime teigiama, kad jeigu dvasininkas per pamokslą ragina balsuoti už konkretų kandidatą ar partiją, reikėtų švelniai atkreipti jo dėmesį, kad tai netinkama.

Jei tai nepadeda – informuoti bažnyčios kleboną, o jei agitacija nesiliauja – vyskupą.

„Bažnyčia yra viena iš institucijų, kuria visuomenė pasitiki labiausiai, tad prieš rinkimus žmonės teiraujasi ir apie kandidatus, paramą jiems. Kai kurie klausia, kodėl bažnyčioje negalima agituoti už vienus ar kitus.

Tačiau sprendimą, už kurį kandidatą balsuoti, kiekvienas pilietis priima asmeniškai, pagal savo įsitikinimus, patirtį ir vertybes. Bažnyčia palaiko visas geros valios iniciatyvas ir neišskiria jokių politinių įsitikinimų žmonių, kol jie neprieštarauja Bažnyčios mokymui“, – pažymėjo LVK.

Kunigai turi pasitikėti piliečiais

Į A.Peškaičio komentarą feisbuke ir vėliau pasklidusį jo citavimą sureagavo Vilniaus politikos analizės instituto medijų programos vadovas Donatas Puslys.

Jo manymu, brolio nuomonė iš vienos diskusijos yra tiesiog ištraukiama siekiant ja pasinaudoti asmeninėse vendetose, kur tikslas pateisina priemones, o kitas žmogus tampa tik priemone.

„Dabar pereikim prie argumentų. Man rūpi ne agituoti už ar prieš kurį nors kandidatą. Man rūpi, kad piliečiai apsispręstų remdamiesi ne iškraipyta informacija, o faktais ir argumentais. Vadinasi, bet kokią informaciją reikia tikrinti prieš publikuojant, perpublikuojant ar kuriant memus. Aišku, jei intencija yra tiesa“, – feisbuke rašė D.Puslys.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Donatas Puslys
Luko Balandžio / 15min nuotr./Donatas Puslys

Žiniasklaidos publikacijose ir reportažuose jis patikrino, ką iš tiesų I.Šimonytė yra sakiusi apie tai, kas jai „prikišama“. Anot jo, teiginiai, esą ji už visišką abortų laisvę yra fake news (netikros žinios).

„Važiuojam toliau – eutanazijos įteisinimas. Gūglinu ir nieko nerandu, kad ji būtų už tai pasisakiusi. Tokiu atveju ne mano pareiga yra paneiginėti, kad kandidatė to nesakė. Kaltinančiųjų pareiga yra įrodyti šaltiniais, kad taip ir yra. Deja, šaltinių nematau. Galbūt tai yra išvada, padaryta remiantis kitais pasisakymais, tačiau šiuo atveju ar nederėtų prieš metant kaltinimą perklausti pačios kandidatės, jos štabo ir pan., kokia yra tikroji pozicija? Visos priemonės tam yra“, – rašė D.Puslys.

Iš jo internete rastų I.Šimonytės pasisakymų apie partnerystės įteisinimą, taip pat negalima daryti išvados ir teigti, kad kandidatė yra „už šeimos instituto naikinimą“.

Aiškindamasis, ar tiesa tai, kad I.Šimonytei nerūpi socialinė visuomenės dimensija, D.Puslys pateikia jos citatą, kurioje ji kalba apie socialinio teisingumo poreikį.

„Nenorėjau rašyti šio įrašo, bet negalėjau tiesiog ramiai žiūrėti kašio, kai viešojoje erdvėje, o feisbukas būtent ir yra virtuali agora, sklinda tikrovės neatitinkanti informacija. Šis įrašas nėra agitacija, o tiesiog siekis užtikrinti, kad piliečiai rinkdamiesi, už ką balsuoti, tikrintų faktus, matytų visą kontekstą, o ne tik paskirus iš jo išimtus teiginius, kurie klaidina“, – aiškino D.Puslys.

Šis įrašas nėra agitacija, o tiesiog siekis užtikrinti, kad piliečiai rinkdamiesi, už ką balsuoti, tikrintų faktus, matytų visą kontekstą, o ne tik paskirus iš jo išimtus teiginius, kurie klaidina.

Paklaustas, kaip vertina kunigų įsitraukimą į rinkimų kampaniją, agituojant už ar prieš konkretų kandidatą, D.Puslys sakė manantis, kad kunigai tiesiog turėtų kalbėti apie vertybes ir nuostatas, kurios yra įtvirtintos Katalikų bažnyčios socialiniame mokyme, tačiau pasitikėti piliečiais, jog šie yra pajėgūs tuo remdamiesi patys atlikti vertinimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis