2013 09 24

Nors Lietuvoje jau metus veikia globali gyventojų perspėjimo apie nelaimes sistema, jos pranešimus gauna ne visi

Kol visuomenės akys nukreiptos į Bendrojo pagalbos centro problemas, kainavusias jaunos merginos gyvybę, 15min.lt pasidomėjo dar vienu pagalbos tarnybų darbo aspektu. Ar Lietuvos žmonės gresiančios didelės nelaimės atveju būtų tinkamai informuoti apie galimą pavojų? Lietuvoje jau daugiau kaip metus veikia globali milijonus Europos Sąjungos lėšų kainavusi Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Tačiau apie galimą nelaimę šiuo metu informuojami dar ne visi Lietuvos gyventojai.
Žmogus naudojasi išmaniuoju telefonu
Šiuo metu gyventojų perspėjimo sistemos pranešimus gauna ne visi / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Kaip skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, atsakingas už sistemos įdiegimą, ji turėtų tiesiai į žmonių mobiliuosius telefonus siųsti perspėjimus ir informaciją apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją.

„Šios sistemos paskirtis yra ekstremaliųjų situacijų ar jų grėsmės atvejais teikti Lietuvos gyventojams ir užsienio valstybių piliečiams, esantiems Lietuvos teritorijoje, perspėjimo ir informavimo paslaugas mobiliaisiais telefonais. Ši naujoji nemokama paslauga užtikrina gyventojų perspėjimą nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena mieste ar kaime, yra kelionėje ar namuose, darbo ar poilsio vietoje“, – skelbia PAGD.

Sistema veikti pradėjo pernai rugpjūtį. Ji siunčia pranešimus vartotojams pasirinktoje šalies teritorijoje. Pranešimų kartojimas leidžia įspėti ne tik įvykio zonoje esančius gyventojus, bet ir atvykstančius į įvykio zoną. Šios sistemos panaudojimas yra labai platus – nuo perspėjimo apie stichines nelaimes ar gaivališkus reiškinius iki įspėjimų apie didelius įvykius keliuose.

Gyventojams, norintiems gauti sistemos pranešimus, tereikia sugaišti kelias minutes ir sureguliuoti savo telefonų nustatymus pagal PAGD pateikiamas instrukcijas.

Būtų viskas gražu, jei ne vienas „bet“ – pranešimus gauna tik 2G ryšio vartotai, tuo tarpu 3G ryšiu besinaudojantys žmonės kol kas tokių pranešimų nesulaukia. Kitaip tariant, bet kuris gyventojas, turintis naujesnį telefoną (pvz., išmanųjį), sistemos pranešimų šiuo metų negauna.

Iki vasario pabaigos visų operatorių klientai, net ir besinaudojantys 3G ryšiu, nemokamus sistemos pranešimus tikrai gaus.

Problemą išspręsti žada vasario pabaigoje

Už sistemos įdiegimą atsakingas PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas Jūris Targonskas pripažįsta, kad šiuo metu iš tiesų ne visi gyventojai gauna sistemos pranešimus. Tačiau jis iš karto žada, kad jau kitų metų vasarį problema bus išspręsta.

„Dabar vyksta parengiamieji darbai ir kai kuriose vietovėse pranešimai jau gali pasiekti ir 3G vartotojus. Kasdien situacija vis keičiasi ir iki vasario pabaigos visų operatorių klientai, net ir besinaudojantys 3G ryšiu, nemokamus sistemos pranešimus tikrai gaus“, – antradienį 15min.lt žurnalistui sakė J.Targonskas.

Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos projekto pradžia Lietuvoje laikomi 2008 m. Civilinės saugos valdybos viršininkas sako, kad tuo metu 99 proc. Lietuvos teritorijos buvo dengiama 2G ryšiu. Pažangesnis 3G ryšis tuo metu buvo įdiegtas tik Vilniuje ir kai kuriuose kituose didesniuose miestuose.

„Tuo metu tai buvo duomenų perdavimo tinklas. Net ir šiandien 3G ryšį rasite ne visur, nes operatoriams jo tiesiog kai kur net neapsimoka diegti. O jeigu tuo metu mes būtume rašę į sąlygas 3G ryšį, tai sistema būtų aprėpusi tik didžiųjų miestų gyventojus. Nors irgi ne visus. Mūsų tikslas tuo metu buvo orientuotis į tuos žmones, kurie neturi galimybių išgirsti sirenomis perduodamo pavojaus signalo. Kitaip tariant – kaimo gyventojai turi mažiausiai galimybių operatyviai gauti informaciją. Tad mūsų tikslas ir buvo – pirmiausiai pasiekti tuos žmones, kurie iš viso neturi galimybės būti perspėtam“, – pasakojo J.Targonskas.

Sistema žmonėms rūpi

Pasak viršininko, net ir paslaugą užsisakęs, bet 3G besinaudojantis žmogus gaus sistemos išsiųstą pranešimą, jei atsidurs vietovėje, kurioje veikia tik 2G. Pareigūnas teigia, kad PAGD jaučia, jog tokia paslauga gyventojams yra aktuali ir reikalinga. Tiesa, pasakyti, kiek tiksliai Lietuvos gyventojų ja naudojasi, jis negalėjo.

„Sistema neturi atgalinio ryšio. Tiesiog pasirinktoje teritorijoje darbiniu kanalu ištransliuojamas pranešimas į bazines stotis, o šios jau pačios išsiunčia pranešimą visiems toje teritorijoje esantiems telefonams, kurie buvo aktyvuoti. Bet mes dažnai per savo darbuotojus rajonuose sužinome, iš skambučių konsultavimo telefonu ar laiškų elektroniniu paštu matome, kad tuos pranešimus žmonės gauna įvairiuose rajonuose. Žmonės domisi, klausinėja, nes jiems tai yra aktualu. Labai aktyvūs ūkininkai, kuriems rūpi jų ūkiai. Jeigu žmogus rūpinasi savo saugumu, tai jam tai visada bus aktualu“, – sakė Civilinės saugos valdybos viršininkas.

Per metus išsiųsta keliasdešimt įvairiausių pranešimų

Kaip praktinį sistemos pranešimo pavyzdį J.Targonskas pateikia ne tokią ir retą Lietuvoje situaciją – gavus pranešimą apie gresiantį stiprų vėją, žmogus tiesiog gali suskubti patraukti savo automobilį iš po medžių, kad krentančios šakos jo neapgadintų. Nuo pernai rugpjūčio yra užfiksuota apie 20 praktinio sistemos panaudojimo atvejų. Sistema siuntė pranešimus apie potvynį, didelius šalčius, didelį snygį, liūtį, vėtrą, kelis kartus buvo siunčiami pranešimai apie dideles avarijas magistralėje „Via Baltica“, kad vairuotojai laiku suskubtų nusukti į aplinkkelius ir nestrigtų transporto spūstyse dėl uždaryto kelio.

Sistema siuntė pranešimus apie potvynį, didelius šalčius, didelį snygį, liūtį, vėtrą, kelis kartus buvo siunčiami pranešimai apie dideles avarijas.

Apie tokios sistemos svarbą ir apie tai, kad jos pranešimai turėtų pasiekti kuo daugiau gyventojų, ypač daug kalbėta po pernai liepos pradžioje Varėnos r. įvykusios nelaimės, kuomet kilus škvalui virstantis medis užmušė poilsiautoją.

„Mes žinojome, kad technologijos vystosi ir tobulėja. Buvo žinoma, kad kada nors sistemą teks pritaikyti ir pažangesnei technologijai, todėl pagrindiniai komponentai pirmame diegimo etape buvo numatyti ir 3G technologijai. Dabar vyksta sistemos diegimo antras etapas, kurio kaina yra tik 10 proc. nuo pirmo etapo kainos.

Dabar reikia tik suderinti technologiškai (tai programos, licencijos ir pan.) tai, ko tarsi ir nereikėjo pirmame etape. Vasario pabaigoje viskas turi būti baigta“, – sakė už perspėjimo sistemos įdiegimą atsakingas pareigūnas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis