Čia norėta apgyvendinti dvidešimt buvusių nuteistųjų. Projektas pradėtas įgyvendinti 2014 metų gruodį, tačiau jo viešinimo ir viešumo Alytuje iš pradžių vengta.
Interneto žiniasklaidai pasiūlius nemokamas paslaugas, buvo mandagiai atsakyta, kad viskas bus papasakota minėtų namų atidarymo renginyje, tačiau jo nesulaukus, išgirdus neteigiamas vietos gyventojų reakcijas – pasirinkti vienašališkai už „Pusiaukelės“ namus pasisakantys mokami straipsniai viename miesto leidinių.
Kaimynystėje nekviestų „kaimynų“ nepageidavę, toje pačioje gatvėje pataisos namus (kalėjimą) ir nakvynės namus jau turintys Ulonų gatvės gyventojai patvirtino, kad apie norimus kurti „Pusiaukelės namus“ niekas nepranešė.
Alytausgidas.lt žiniomis, „pusiaukelę“ buvusiems nusikaltėliams kalėjimų specialistai iš pradžių norėjo kurti pataisos namų viduje (kaip tai daroma Marijampolėje ir Pravieniškėse), tačiau vėliau apsigalvojo ir su norvegų pagalba nupirko buvusį statybos valdybos pastatą Ulonų g. 31, kurio paskirtis – ne gyvenamoji.
Ulonų g. 8A veikiančių Alytaus pataisos namų vadovas Kęstutis Jasmontas sako, kad galimybių „Pusiaukelės namų“ patalpas įkurti kalėjimo teritorijoje nebuvo, todėl ir nupirktas pastatas Ulonų gatvėje. Dabar aiškėja, kad tokie planai ne tik kad nebuvo derinti su gatvės gyventojais, tačiau ir tai, jog statinys ir žemė – komercinės paskirties, todėl žmonės čia gyventi negali. Tai tapo tikra staigmena pinigus davusiems norvegams, oficialiai investavusiems pusantro milijono eurų.
Rankomis skėsčioja ir už projektą atsakingas Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Česlovas Jocius. Ginti gyventojų teisių stojo šalia planuojamų įkurti „Pusiaukelės namų“ gyvenanti Ramunė Žemėnienė – buvusi buvusi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės vyresnioji valstybinė inspektorė, kuri į situaciją, kokiais metodais alytiškiams mėginama įpiršti buvusių nusikaltėlių kaimynystę, vertina labai neigiamai.
