2016 01 26

Norvegijos kalėjime dirbanti Kristina: „Sunkiai dirbti kaliniams lietuviams ir rusams neleidžia statusas“

Aplink sukasi raumeningi tatuiruoti vyrukai, ir Kristinai Pettersen nejauku stoti prieš fotoaparato objektyvą, kai jos šypsena palydima kalinių švilpimo. Tačiau lietuvė nė nekrusteli. Ji sako, kad darbas Ullersmo kalėjime – tikras džiaugsmas. Moteris liūdi tik dėl to, kad čia kalintys lietuviai gadina savo šalies įvaizdį.
Kristina Pettersen
Kristina Pettersen / 15min.lt nuotr.

„Nekokia mūsų šalies reprezentacija, tie, kurie atvyksta nusikaltę, dauguma su narkotikais, o man tenka su jais dirbti. Maža garbė, bet visokių pasitaiko iš visokių šalių“, – sako kalėjimo siuvykloje dirbanti moteris. 

Savo ruožtu Kristina bando norvegų nuomonę apie lietuvius taisyti. Ji įsitikinusi, kad atvykėliai turi ne tik stengtis „užkalti“ kuo daugiau pinigų, bet ir gerbti įstatymus, mokytis kalbos, prisitaikyti prie sąlygų. 

Aš iš tų drąsesnių ir daug ką pakeliančių moterų.

„Jeigu nori uždirbti tik daug pinigų per trumpą laiką, tai, žinoma, norvegams nepatinka. Jie mano, kad darbas – tai tik darbas, kuriam reikia skirti tam tikrą laiką per savaitę. Tuo tarpu lietuviai mėgsta dirbti, užsidirbti ir važiuoti namo. Taip netinka. Turi gyventi pagal įstatymus, būti bendruomeniškas“, – sako ji.

Pasak jos, dažniausiai už grotų atsiduria būtent tie lietuviai, kurie neveda, nekuria šeimų, neieško sąlyčio su vietiniais ir tik ieško greito uždarbio.

Iš pradžių moteriai net buvo draudžiama su tautiečiais kalėjime kalbėtis gimtąja lietuvių kalba, nes kiti prižiūrėtojai nesupras, kas vyksta, ir negalės jai pagelbėti, jei kaliniai peržengs ribas. 

„Pradžioj taip buvo, o dabar jau niekas neriboja, nes mato, kad susitvarkau su jais pakankamai gerai“, – sakė ji. 

Moteris nuo kalinių neslepia, kad yra lietuvė, tačiau pernelyg nesileidžia į kalbas, jei jie nori sužinoti daugiau nei jos kilmės miesto pavadinimas. „Nei adreso, nei nieko nesakau“, – šypteli dirbtuvių darbuotoja.

Už norvego prieš trylika metų ištekėjusi moteris Ullersmo kalėjime dirba jau devynerius metus. Šį darbą sako gavusi nesunkiai. Jai reikėjo tik pateikti pažymą, kad niekada neturėjo problemų su teisėsauga.

„Atostogavau, vyras paskambino ir pasakė, kad yra darbas, susijęs su siuvimu. Aš pagal specialybę siuvėja-sukirpėja. Kad darbas kalėjime, neišsigandau. Aš iš tų drąsesnių ir daug ką pakeliančių moterų“, – prisistato Kristina.

Dirbti nori vis mažiau

Kristina pasakoja, kad anksčiau kalinių, norinčių išmokti ko nors nauja, įgyti laisvėje reikalingos patirties, būdavę daugiau. Dabar, pasak moters, visi įgudo tingėti.

„Prastai šiuo metu. Šis visas kambarys anksčiau buvo pilnas siuvimo mašinų. Siuvome darbo drabužius, užuolaidas, patalynę, dirbome su oda, darėme diržus biatlonininkams, o dabar štai tuščia. Jie sako, kad per mažai moka. Jie mano, kad dirbti reikia už didelį atlygį, bet aš visada pasiūlau pagalvoti, kiek jie tai šaliai kainuoja“, – kalbėjo moteris. 

Ji tikina, kad visada atsiranda ir darbštuolių, kurie siūdami tikisi ne tik papildomo atlygio, bet ir moralinio pasitenkinimo. 

Jau lietuvis nebus tas, kuris tvarko kambarį ar tualetą plauna. Ne. Neleidžia statusas nei lietuviams, nei rusams.

„Bet yra ir tokių, kurie stengiasi nieko nedaryti, ir tik visko reikalauja“, – sakė Kristina.

Pasak jos, savo darbą ypač aukštai vertina lietuviai ir rusai. Esą jie įsitikinę, kad yra labai geri darbininkai, todėl net kalėjime jiems reikia mokėti tiek, kiek laisvėje.

„Jau lietuvis nebus tas, kuris tvarko kambarį ar tualetą plauna. Ne. Neleidžia statusas nei lietuviams, nei rusams“, – apgailestauja prižiūrėtoja. 

Ji apgailestauja, kad nei lietuviai, nei rusai neįvertina, kokios geros sąlygos jiems čia suteikiamos gyvenimą pradėti iš naujo. 

„Lietuvoje, Rusijoje – tai tikri kalėjimai. O čia aš palyginu nebent su sanatorija, bet kuo daugiau turi, tuo daugiau nori“, – kalbėjo Kristina.

Jai suprantama tik viena priežastis, dėl kurios lietuviai veržiasi bausmę atlikti namie. Tai vienatvė ir artimųjų ilgesys. 

Musulmonai moterų neklauso

Ullersmo kalėjime dirbanti lietuvė neslepia, kad norvegai, rytų europiečiai ir musulmonai kalėjime laikosi savo grupelėse ir į kalbas su kitataučiais ir kitatikiais nesileidžia. 

Ypač daug problemų Kristina sako turinti su musulmonais, mat jiems ypatingai sunku susitaikyti su faktu, kad turės klausyti moters.

Būna, kad ir darbo vengia, nes čia mes dirbame dvi moterys, o jiems kultūra neleidžia paklusti moterims.

„Jie priešinasi, kad kitatikiai virtuvėse gamintų kiaulieną, jie reikalauja daug teisių. Čia yra tiesa. Būna, kad ir darbo vengia, nes čia mes dirbame dvi moterys, o jiems kultūra neleidžia paklusti moterims. Jie labai nemėgsta moterų ir nesupranta, kodėl jie turi klausyti moterų. Buvo keletas atvejų, kad teko išmesti iš dirbtuvių dėl ignoravimo, įžeidimų, nesiskaitymo“, – patirtimi dalijosi Kristina. 

Lietuvė įsitikinusi, kad dirbti jos vadovaujamose dirbtuvėse kaliniams iš tiesų kur kas lengviau nei tose, kur viskam vadovauja vyrai. 

„Mes kaip seserys ar motinos bandome padėti, integruoti. Esame ne tokios griežtos, bet jeigu jau mano kantrybė baigiasi, tai kelio atgal nėra“, – tikina lietuvė. 

„Būna ir taip, kad tenka juos sudrausminti. „Palauk“ čia nėra. Pavyzdžiui, lietuviai įsivaizduoja, kad, jei jau yra iš tos pačios šalies, tai gali gauti kokių lengvatų, gali tingėti, bet ne, tai jau peržengia ribas ir taip nebus“, – juokiasi pašnekovė.

Ir ji, ko gero, nemeluoja, nes pirmadienį dirbtuvėse sukiojasi vos keletas vyriškių. 

15min.lt nuotr./Kristina Pettersen
15min.lt nuotr./Kristina Pettersen

Fiziškai tramdyti kalinių Kristina neturi teisės. Vieninteliai jos argumentai kovoje prieš nenuoramas suaugusius berniukus – perspėjimai, algos mažinimas ir siūlymai neleisti kaliniui dirbti.

Pensiją gaus mažesnę

Moteris sako savo darbu esanti be galo patenkinta, nes turi visas norvegiškas socialines garantijas, dirba nuo 8.15 val. iki 15 val. darbo dienomis ir nepersidirba. Vienintelis trūkumas, kad ji negali balsuoti parlamento rinkimuose, nes nėra atsisakiusi Lietuvos pilietybės. 

To Kristina ir nenori daryti. Ji sako svarstanti galimybę pensijoje daugiau laiko praleisti Lietuvoje ir į Norvegiją bei Angliją vykti tik aplankyti vaikų. „Bus daug kelionių“, – ramiai senatvės laukia lietuvė. 

Moteris žino, kad gaus šiek tiek mažesnę pensiją nei dauguma norvegų, tačiau dėl to nesiskundžia. Dabar ji uždirba apie 1800 eurų per mėnesį.

Kristina moka penkias kalbas – lietuvių, rusų, lenkų, anglų ir norvegų. Deja, papildomo atlygio už kalbų mokėjimą moteris negauna, nors ir mano jo nusipelniusi bent už vertėjavimą.

„Jaučiu, kad dar nesu laikoma lygiaverte norvegams. Tačiau aš nepasiduodu. Jei esu teisi, tai įrodau. Šiokia tokia kova dėl vietos po Saule vyksta“, – šypteli pašnekovė.

Tačiau savo darbo moteris į nieką nekeistų ir tikisi, kad turės galimybę Ullersmo kalėjime išdirbti iki pensijos.


15min žurnalistės kelionę apmokėjo Norvegijos karalystės ambasada Lietuvoje. Straipsnio turiniui tai įtakos neturi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų