„Veikti reikia teisiniame lauke, jokiu būdu negalima susigundyti įstatymų pažeidimais, nes tai dar labiau komplikuos situaciją. Kai einama kitu keliu, deja, būna kitokių pabaigų šitų istorijų. Raginčiau su pasitikėjimu žiūrėti į teisinę bazę, kurią turi Norvegija. Ten žmogaus teisės ypatingoje vietoje, ypač vaikų teisės, palyginti su mūsų standartais“, – po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite kalbėjo L.Linkevičius.
Ketvirtadienį ministras su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadove Odeta Tarvydiene ir Vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene lankėsi prezidentūroje ir su D.Grybauskaite aptarė Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnybos paimto lietuvio berniuko G.Bumbulio atvejį bei aiškinosi, ką mūsų institucijos gali padaryti, kad padėtų į panašią bėdą užsienyje papuolusiems lietuviams.
Pasak L.Linkevičiaus, su problemomis dėl vaikų susidūrusios šeimos pirmiausiai turėtų ieškoti pagalbos mūsų šalies ambasadose, kur gaus konsultacijas ir advokatą.
Į Lietuvos ambasadą Norvegijoje iš viso yra kreipęsi 12 lietuvių šeimų, 10 atvejų pavyko išspręsti tėvų naudai. „Įstatymus reikia žinoti ir juos gerbti, mes tikrai padarysime viską, kad mūsų piliečiai būtų informuoti, išvengtų tokių situacijų, kurios, deja, pasitaiko“, – pabrėžė L.Linkevičius.
Bandys įrodyti, kad Gabrieliui geriau Lietuvoje
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė O.Tarvydienė sakė, kad tarnyba glaudžiai bendradarbiauja su Gabrieliaus mama Gražina Leščinskiene. Jos teigimu, advokatė pirmadienį įvyksiančiame teismo posėdyje pateiks informaciją apie asmenis, kurie galėtų tapti G.Bumbulio globėjais Lietuvoje.
Mums reikia įrodyti, kad vaiko močiutė ar kitas artimas giminaitis yra tinkamas vaiko globėjas.
O.Tarvydienė teigė, kad vaiką galėtų globoti artimi giminaičiai.
Ji nesiėmė svarstyti, kokios galimybės Norvegijos teismui įrodyti, kad vaikui bus geriau Lietuvoje. „Mums reikia įrodyti, kad vaiko močiutė ar kitas artimas giminaitis yra tinkamas vaiko globėjas“, – pabrėžė ji.
Tarnybos vadovė teigė, kad Norvegijos institucijos laikosi teisės aktų, kurie leidžia neteikti jokios informacijos apie konkrečias vaikų bylas trečiosioms šalims.
Paklausta, ar yra žinoma, kaip G.Bumbulio mamai sekėsi auginti vaiką Lietuvoje, O.Tarvydienė pabrėžė, jog mūsų šalies įstatymai neleidžia pateikti tokios informacijos. Ji sakė neturinti duomenų, kad Gabrieliaus mama Lietuvoje būtų patekusi į socialinės rizikos šeimų grupę.
Ji taip pat nenorjo leistis į svarstymus, ar Norvegijai nusprendus atimti iš motinos Gabrielių, gali būti keičiama jo tapatybė. „Yra tekę matyti atvejų, kuomet, siekiant apsaugoti vaiko interesus, buvo keistas vaiko vardas ir pavardė“, – pridūrė ji.
E.Žiobienė: su savo standartais mes arčiau Rusijos
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pabrėžė, kad Lietuvoje vaiko teisių standartas yra pakankamai žemas.
„Vaiko teisių apsauga turėtų gerėti, kaip ir kilti reikalavimai tėvams. Turint omenyje kūno bausmes, jų palikimą namuose, priežiūrą, negydymą, reikia pripažinti, kad Lietuvoje nuolaidų yra labai daug, stengiantis, kad vaikas augtų šeimoje“, – teigė ji.
Pripažinkime, kad mūsų standartas yra gerokai atsilikęs jau nuo kaimyninių šalių. Lenkijoje, Latvijoje standartai yra gerokai aukštesni, o mes lygiuojamės į Rusiją.
E.Žiobienė pabrėžė, kad kitos šalys į tai žiūri daug griežčiau, stengiamasi apsaugoti vaiko interesus.
„Pripažinkime, kad mūsų standartas yra gerokai atsilikęs jau nuo kaimyninių šalių. Lenkijoje, Latvijoje standartai yra gerokai aukštesni, o mes lygiuojamės į Rusiją. Manau, kad reikėtų ne kritikuoti Norvegiją ir Didžiąją Britaniją ir kitus, o pažiūrėti, kas vyksta pas mus ir stengtis kaip įmanoma stiprinti vaiko teisių apsaugą“, – sakė kontrolierė.
E.Žiobienės teigimu, į vaiką reikia žiūrėti kaip į žmogų, o ne savo interesų tenkintoją.
