„Aš kalbėjausi apie tai su savo puikiu kolega Juozu Oleku (...) ir aš pasakiau Lietuvai, kad mes esame pasiruošę palengvinti kalbas tarp Lietuvos ir „Kongsberg“ šiuo klausimu“, – BNS Briuselyje antradienį sakė Norvegijos gynybos ministrė Ine Eriksen Soereide, kuri atvyko į NATO gynybos ministrų susitikimą.
„Mes esame labai laimingi, galėdami palengvinti viską, ko reikia Lietuvos pusei“, – pridūrė ji.
Krašto apsaugos ministerija derėtis su norvegais dėl šių sistemų įsigijimo nusprendė gegužės pabaigoje.
Norvegijos ministrė neprognozavo, kiek vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos Lietuvai gali kainuoti ir kada gali būti pasiektas susitarimas.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenė turi tik artimojo nuotolio priešlėktuvines sistemas, todėl įsigijus vidutinio nuotolio sistemas kariai priešininko lėktuvus galėtų pasiekti kelis kartus toliau.
Anksčiau skelbta, kad vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos projektas gali būti bendrai vystomas visose trijose Baltijos šalyse, tačiau Latvija ir Estija kol kas viešai neskelbė apie derybas nė su vienu iš tokių sistemų gamintojų.
Lietuva ilgą laiką atsiliko nuo NATO sąjungininkų pagal išlaidas gynybai, bet pastaraisiais metais ėmė sparčiai didinti finansavimą, reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir karinį aktyvumą Baltijos jūros regione.
Šiais metais Lietuvos krašto apsaugos biudžetas siekia 575 mln. eurų arba 1,48 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Kitąmet išlaidas krašto apsaugai numatoma padidinti 150 mln. eurų.
