15 val. straipsnis buvo papildytas bendrovės „Nota Bene“ vadovo Andrius Jazgevičiaus komentaru.
Ne taip ir seniai daugelis kariškiams reikalingos įrangos gamintojų – tiek Lietuvos, tiek užsienio įmonės – kariškiams pasiūlymus teikė savarankiškai. Tačiau per pastaruosius keletą metų viskas pasikeitė. Gamintojų vietą užėmė „Nota Bene“, kariuomenei perpardavinėjanti tiek lietuvišką, tiek kitose šalyse pagamintą produkciją.
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) ir 15min surinkti duomenys rodo, kad „Nota Bene“ per keletą metų tapo viena pagrindinių prekių tiekėjų Lietuvos kariuomenei. Įspūdingą bendrovės sėkmę kariuomenės pirkimuose lydi ir keisti sutapimai. Pavyzdžiu, konkuravimas su tų pačių savininkų valdoma įmone, kuri su gynybos pramone turi labai nedaug bendro.
Kariškiai teigia neturėję žalio supratimo, kad dėl jų pinigų varžosi tų pačių savininkų verslai. Sykiu kariuomenė atskleidžia tikslias sumas, kurios per pastaruosius keletą metų papildė „Nota Bene“ sąskaitas.
Krūva įmonių vienoje kišenėje
„Nota Bene“ – tik viena iš grupės tų pačių asmenų kontroliuojamų įmonių, kurioms puikiai sekasi kariuomenės viešuosiuose pirkimuose. Pačios „Nota Bene“ finansinėse ataskaitose įvardijamos dar dvi su akcininkais susijusios bendrovės, aktyviai dalyvaujančios kariuomenės ir kitų valstybės struktūrų viešuosiuose pirkimuose. Tai įmonės „Labochema LT“ bei „Eurotest Baltic“. Visų jų akcininkų gretose galima rasti tuos pačius asmenis: Valių Fatėną, Kęstutį Lesevičių, Paulių Miežį ir Vidmantą Šelmį.
Bet pradėkime nuo „Nota Bene“. VPT duomenimis, per 2013 ir 2014 metus smarkiai išaugo su „Nota Bene“ sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių vertė. Tiesa, ši statistika ne iki galo atspindi realias įmonės pajamas iš viešųjų pirkimų. Mat didelę dalį sudaro preliminariosios sutartys. Sudarant tokias sutartis, valstybės institucijos užsitikrina galimybę prekes ar paslaugas pirkti iš konkursus laimėjusių įmonių, bet realius pirkimus atlieka vėliau, už kur kas mažesnes sumas. Būtent preliminarių sutarčių vertės „Nota Bene“ laimėtų viešųjų pirkimų statistikoje šiuo metu sudaro didžiausią pyrago dalį.
2012 m. visų su „Nota Bene“ sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių vertė, VPT duomenimis, siekė daugiau kaip 4,17 mln. eurų. Daugiau nei pusė šios sumos (2,38 mln. eurų) teko preliminarioms sutartims. Metais vėliau bendra suma sumenko dvigubai – iki maždaug 2 mln. eurų (preliminarių sutarčių vertė – beveik 490 tūkst. eurų). O tada prasidėjo.
2014 m. su „Nota Bene“ sudaryta sutarčių už 6,15 mln. eurų (preliminarių sutarčių suma – 5,63 mln. eurų). Pernai pasiektas rekordas – bendra 14,28 mln. eurų suma, kurioje preliminarios sutartys sudaro apie 10,9 mln. eurų.
Nuo ungurių prie kariuomenės
VPT duomenimis, dar 2013 m. didžiausias „Nota Bene“ klientas valstybės aparate buvo ne kariuomenė, o Žemės ūkio ministerijai pavaldi Žuvininkystės tarnyba. Ji iš „Nota Bene“ už 289 tūkst. eurų pirko žuvų pašarus, tais pačiais metais „Nota Bene“ su Jungtinės Karalystės įmone „Glass Eeels Ltd.“ laimėjo ungurių pirkimo konkursą už 320 tūkst. eurų.
Tačiau žuvininkyste „Nota Bene“ vertėsi trumpai. Jau 2014 m. kariuomenė įsitvirtino kaip pagrindinė „Nota Bene“ klientė valstybės aparate – ir su kur kas didesnėmis sumomis.
Sutartimis naudojasi intensyviai
Kariuomenės 15min pateikti duomenys rodo, kad realus pinigų srautas į „Nota Bene“ kur kas mažesnis už preliminarių sutarčių vertę. Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamento direktorius pulkininkas Konstantinas Andrejevas 15min teigė, kad nuo 2012 metų iki šios dienos su bendrove „Nota Bene“ buvo pasirašyta tikrųjų sutarčių už 11,3 mln. eurų. Tiesa, kariškiai teigia, kad įmonei yra priskaičiuota 279,9 tūkst. eurų delspinigių dėl sutarčių reikalavimų nesilaikymo.
11,3 mln. eurų: tokią sumą nuo 2012 m. kariuomenė nurodo sumokėjusi už „Nota Bene“ tiekiamas prekes.
Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP) galima rasti kelias dešimtis vien šiemet „Nota Bene“ ir kariuomenės sudarytų prekių pirkimo sutarčių, kurių vertė – nuo kelių šimtų iki kelių šimtų tūkstančių eurų.
Pavyzdžiui, vykdant anksčiau sudarytą preliminarią sutartį, šiemet liepą kariuomenė iš „Nota Bene“ nutarė pirkti 5 tūkst. Čekijoje gaminamų vasarinių batų už beveik 360 tūkst. eurų – po maždaug 72 eurus už porą. Dar 5 tūkst. porų nupirkta birželį – už kiek didesnę 368,45 tūkst. eurų sumą.
Vasarį kariuomenė apsirūpino „Nota Bene“ tiekiamais žibintuvėliais – 3,8 tūkst. prietaisų už 117,6 tūkst. eurų. Arba po 30,7 euro už vieną žibintuvėlį. Šiemet pirktos ir jau plačiai nuskambėjusios palapinės bei kastuvai.
Preliminarių ir realių sutarčių skirtumas pakankamai gerai matomas iš dviejų kompasų pirkimo sutarčių. Preliminari sutartis, sudaryta šiemet birželį, įvertinta 837,9 tūkst. eurų, o liepą kariuomenė įvykdė realų kompasų pirkimą: įsigyta 6 tūkst. kompasų už 279,3 tūkst. eurų. Vieno kompaso kaina – 46,55 euro. Sausį, vykdant ankstesnį preliminarų susitarimą, sudaryta dar viena pirkimo sutartis, tada 6 tūkst. kompasų nupirkta už kiek didesnę 283 tūkst. eurų sumą.
Panaši situacija ir su gertuvėmis. Preliminari sutartis numato galimybę įsigyti 51 tūkst. gertuvių už daugiau nei 300 tūkst. eurų, bet kol kas nupirkta tik 17 tūkst., išleidžiant trečdalį preliminarioje sutartyje numatytos sumos.
(Ne)čekiškų batų pora už 272 eurus
Analizuojant kariuomenės ir „Nota Bene“ sutartis, sudarytas 2015 m., taip pat rasite daugybę susitarimų, sudarytų vykdant preliminarias sutartis. Esama ir tokių, kur gali kilti klausimų dėl prekių kainos.
Pavyzdžiui, pernai rugsėjį sudaryta preliminari sutartis numatė, kad kariuomenė iš „Nota Bene“ gali įsigyti iki 1050 porų aulinių batų, pagamintų Čekijos įmonės „Prabos Plus“. Vienos poros maksimali kaina – 272 eurai. Žinomos Čekijos įmonės batai išties gali tiek kainuoti, tačiau pernai gruodį preliminari sutartis buvo paredaguota, čekų bendrovę „Prabos Plus“ pakeičiant Lietuvos avalynės gamintoja „Lituanica“. Batų kaina pakeista nebuvo.
CVPP paskelbtame susitarime, kuriuo „Prabos Plus“ pavirto į „Lituanica“, teigiama, esą Čekijos įmonė pirminėje sutartyje atsirado padarius „techninę klaidą“. Beje, vyko ir realus šių batų pirkimas. Kariuomenė įsigijo pusę maksimalaus batų kiekio, mokant po 272 eurus už porą. Pagal susitarimą, batai turėjo atitekti Garbės sargybos kuopai ir Karinėms jūrų pajėgoms.
Šis pirkimas įvyko 2015 m. spalį, o pakeitimas, kai „Lituanica“ buvo įrašyta vietoj „Prabos Plus“, buvo padarytas praėjus beveik dviem mėnesiams.
Beje, „Lituanica“ jau yra gaminusi aulinius Garbės sargybos kuopai. Ši įmonė 2009 m. savarankiškai dalyvavo kariuomenės pirkime ir tapo avalynės tiekėja. Dabar jos avalynę kariuomenė perka per tarpininką – „Nota Bene“.
Konkurencija su savimi: laboratorinės įrangos tiekėjai ar automechanikai?
CVPP duomenų bazėje galima rasti ne vieną atvejį, kai šios grupės įmonės, valdomos tų pačių savininkų, oficialiai rungėsi tarpusavyje siekdamos valstybinių užsakymų. Čia pirmiausiai į akis krenta būtent kariuomenės pirkimai.
Konkurencija tarp tų pačių akcininkų valdomų bendrovių „Nota Bene“ bei „Eurotest Baltic“ prasidėjo 2013 m. Tada su abiem įmonėmis sudarytos preliminarios sutartys šarvuočių ir visureigių dalių tiekimui. Dvi tų pačių savininkų įmonės tarpusavyje varžėsi abiejose pirkimo dalyse.
Tais pačiais metais kariuomenė abi šias įmones pasirinko kaip potencialias sunkiasvorių mašinų „Sisu“ atsarginių dalių tiekėjas. Su abiem įmonėmis 2014 m. pradžioje sudarytos preliminarios sutartys 5 mln. litų (1,448 mln. eurų) vertei. Analogiška sutartis sudaryta ir su bendrove „Martonas“.
„Eurotest Baltic“ su „Nota Bene“ konkuravo ir pernai vykdytame visureigių ir šarvuočių dalių pirkime. Su abiem įmonėm pasirašytos preliminarios sutartys po 1,7 mln. eurų. Taip „Nota Bene“ ir „Eurotest Baltic“ vėl tapo potencialiomis šių dalių tiekėjomis.
Tiesa, iš viešai prieinamų realių pirkimo sutarčių panašu, kad „Nota Bene“ ir „Eurotest Baltic“ tiekiamas mašinų dalis kariuomenė pirko pernelyg neišlaidaudama. 15min pavyko aptikti kelias atsarginių dalių pirkimo sutartis su „Nota Bene“, didžiausios vertė – 16 tūkst. eurų. Iš „Eurotest Baltic“ kariuomenė šiemet įsigijo dalių vos už 196 eurus.
Beje, portale rekvizitai.vz.lt nurodomos „Eurotest Baltic“ pagrindinės veiklos kryptys – pramonės įrengimai ir laboratorinė įranga. Tačiau ši įmonė varžosi dėl kariuomenės pinigų, mokamų už atsargines transporto priemonių dalis. Viešai prieinama apyvartos statistika rodo, kad „Eurotest Baltic“ pajamos yra palyginti kuklios. Rekvizitai.vz.lt duomenimis, per pastaruosius penkerius metus jos apyvarta tik kartą viršijo 100 tūkst. eurų.
Kariuomenė pabrėžia, esą pagrindinė įmonės veikla nėra motyvas jos šalinimui iš konkurso „Viešųjų pirkimų įstatyme nenumatyta galimybė šalinti tiekėjo iš konkurso net tada, kai atsarginių dalių tiekimas nėra pagrindinė įmonės veikla. Tiekėjas turi teisę teikti siūlymą“, – teigė Lietuvos kariuomenės Resursų departamentui vadovaujantis pulkininkas K.Andrejevas.
Kariuomenės pateikiamais duomenimis, nuo 2012 metų su „Nota Bene“ susijusi įmonė „Eurotest Baltic“ iš Lietuvos kariuomenės gavo apie 30,5 tūkst. eurų. Pulkininkas K.Andrejevas teigė, kad kariškiams nebuvo žinoma, jog keturiuose viešųjų pirkimų konkursuose besivaržiusios įmonės „Nota Bene“ ir „Eurotest Baltic“ yra valdomos tų pačių akcininkų.
Tarp kitko, kariuomenės aprūpinimu su pagrindine veikla ne itin susijusiomis prekėmis užsiimti bandė ir kita tos pačios grupės įmonė „Labochema LT“. 2010 m. vykusiame kariuomenės pirkime ši įmonė mėgino tapti kariškos avalynės tiekėja, tačiau jos pasiūlymai buvo atmesti. Konkursą laimėjo ne tarpininkė, o gamintoja – Vokietijos įmonė „HAIX – Shuhe Produktions und Vertriebs GmbH“. Jos pasiūlytos kainos buvo gerokai mažesnės nei tos, kurias siūlė „Labochema LT“.
J.Olekas teigia, kad apie susijusias įmones nežinojo
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas naujienų agentūrai BNS teigė nežinantis šių pirkimų aplinkybių, taip pat negirdėjęs bendrovės „Eurotest Baltic“ pavadinimo. Jis sakė, kad galbūt šiuos susitarimus įvertins Įsigijimų departamento Įsigijimų valdymo ir priežiūros skyrius.
„Dar kartą komisija ištirs ir pateiks atsakymus, kodėl taip įvykę. Nuo 2015-ųjų pradžios įsteigėme kontrolinį padalinį ministerijoje, pradėjome tikrinimus visų, buvo kai kurios sutartys keičiamos, nutraukiamos, nekokybiškai parengtos. Mes tą prevenciją vykdėme ir vykdome, dabar ją tiesiog dar pagilinsime dėl išaiškėjusių kai kurių faktų“, – sakė ministras, kuris nuo 2012 metų vadovauja KAM.
J.Olekas tikino, kad Įsigijimų valdymo ir priežiūros skyriui pavesta išanalizuoti jo vadovavimo metų viešuosius pirkimus. Tai bus darome etapais, esą todėl, kad būtų greičiau.
„Kada nors pateiksime ir visą analizę, nes dabar tirsime tirsime ir nieko neištirsime“, – teigė J.Olekas.
Bendrovė “Nota Bene” susilaiko nuo platesnių komentarų apie paslaugų ir specialiųjų prekių tiekimą Lietuvos kariuomenei.
„Nepaisant milžiniško noro įnešti deramą aiškumą į visą šią situaciją, laikinai esame priversti susilaikyti ne tik nuo platesnių komentarų, bet ir politinių situacijos vertinimų. Bendrovės poziciją galėsime pateikti tik sulaukę teisinio situacijos įvertinimo, kitą savaitę”, – pranešime rašė „Nota Bene“ vadovas Andrius Jazgevičius.
