Praėjusią savaitę kariuomenė paskelbė nutraukianti per 173 tūkst. eurų vertės sutartį su bendrove ir pareikalavo atsiimti iš sandėlių prekes bei grąžinti pinigus.
„Ryte kreipėmės į kariuomenę, kviesdami situaciją spręsti griežtai besilaikant įstatymų bei dialogo keliu“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A.Jazgevičius. Jo teigimu, į situacijos sprendimą turėtų įsitraukti Krašto apsaugos ministerija (KAM) bei Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).
A.Jazgevičius atkreipė dėmesį, kad linksniuojamos virtuvės įrangos vertė yra 3,3 tūkst. eurų, o dėl kitų prekių priekaištų nėra.
Bendrovės advokatas Marius Rindinas antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad sutartys – tiek preliminarioji, tiek pagrindinė, buvo sudarytos laikantis visų teisės reikalavimų, o pagrindinė jau yra įvykdyta.
„Perkančioji organizacija priėmė prekes ir dėl jų pretenzijų per 18 mėnesių nereiškė“, – pabrėžė jis.
Perkančioji organizacija priėmė prekes ir dėl jų pretenzijų per 18 mėnesių nereiškė.
M.Rindino teigimu, pagal teismų praktiką, tik teismas, o ne pačios šalys gali pripažinti sutartį negaliojančia.
„Perkančioji organizacija remiasi VPT raštu, kad sutartis yra niekinė, tačiau bendrovei šis raštas nėra pateiktas ir jo turinys nėra žinomas. Manome, kad tokia perkančiosios organizacijos pozicija, nepateikiant jokių teisinių argumentų, yra teisiškai ydinga ir neturėtų būti ginčai taip sprendžiami“, – pabrėžė jis.
Anot advokato, bendrovė nenori pakenkti geram kariuomenės įvaizdžiui ir siekia situaciją spręsti dialogo būdu, kaip numatyta sutartyje.
Todėl, pasak M.Rindino, kariuomenei antradienį buvo pasiūlyta išeitis – suprantant, kad daugiau pagrindinių sutarčių nebus sudaroma, siūloma nutraukti preliminarią sutartį šalių susitarimu, tačiau nedarant įtakos ankstesnėms pasirašytoms sutartims.
Kitaip tariant, bendrovė nesutinka grąžinti visų 173 tūkst. eurų ir atsiimti visų prekių, tik 20, kurios, VPT teigimu, pabrangintos aštuoniskart.
„Bendrovė nėra suinteresuota bylinėtis“, – sakė M.Rindinas. Tačiau čia pat priminė, kad kariuomenė yra pareiškusi, kad jeigu „Nota Bene“ neatsiims prekių, kariuomenė svarsto galimybę kreiptis į teismą.
Pasak advokato, šioje istorijoje reikėtų atskirti teisinį ir žmogišką aspektus: „Teisiniu aspektu, bendrovė sako, kad iš esmės argumentų, kodėl prekes reikėtų atsiimti ir grąžinti pinigus, nėra. Bet bendrovė, suvokdama, kad šita tema kenkia pačiai Lietuvos kariuomenei, nėra naudinga ir bendrovei, tiesiog sutinka nebeeskaluoti šio klausimo ir geranoriškai išspręsti klausimą. Ginčo prekes atsiimti ir grąžinti už jas pinigus.“
„Karcher-Futuretech“ sustabdė bendradarbiavimą
A.Jazgevičius spaudos konferencijoje pripažino, kad bendrovė „Karcher-Futuretech“ yra jau savaitę sustabdžiusi bendradarbiavimą su „Nota Bene“.
Prokurorai, tiriantys skandalu pasibaigusį virtuvės įrangos pirkimą, taip pat aiškinasi ir kariuomenės įtarimus, kad „Nota Bene“ ant pasakiškai brangiai įvertintos įrangos užklijavo „Karcher-Futuretech“ lipdukus, kitaip tariant – sukčiavo.
Apie tai paklaustas A.Jazgevičius aiškino, kad bendrovė visą informaciją pateikė tyrėjams.
„Žymint prekes nebuvo siekiama nuslėpti prekių gamintojo. Buvo siekiama identifikuoti prekes pagal pozicijas, pagal prekių tiekimo sutartį. Buvo žymimas prekės kodas, prekės pavadinimas ir gamintojo logotipas“, – sakė jis.
A.Jazgevičius pripažino, kad teisės žymėti prekes Vokietijos įmonės vardu „Nota Bene“ neturėjo. „Nota Bene“ vadovas sakė, kad tai nebuvo prekių klastojimas, o lipdukai buvo klijuojami informaciniais tikslais.
Dėl to, kad „Karcher-Futuretech“ negalėjo „Nota Bene“ suteikti prekių per nustatytą terminą, o bendrovė turėjo vykdyti sutartį su kariuomene, jai teko kitur ieškoti tokią pat specifikaciją atitinkančių prekių.
„Buvo pateiktos lentelės su prekių aprašymais: prekės pavadinimas, kodas, gamintojas – informaciniais tikslais. Sutikimo, kad būtų įrašytos į sutartį kokio gamintojo prekės, nereikia. Lygiai taip pat ant tų lipdukų buvo nurodyta informaciniais tikslais sutarties informacija, kad būtų galima identifikuoti prekes. Bet ant prekių buvo aiškiai parašyti gamintojai, niekas nieko nebuvo klastota. Ant pačių prekių parašyta, kas yra gamintojas“, – painiavą dėl lipdukų bandė paaiškinti advokatas.
A.Jazgevičius nenorėjo pasakyti, kokias prekes „Nota Bene“ kariuomenei pateikė vietoje „Karcher-Futuretech“, tik prasitarė, kad gaminiai buvo nusipirkti iš Lietuvos įmonės.
„Tai nebuvo lietuviško gamintojo prekės. Šitos įrangos gamintojo Lietuvoje nėra“, – spaudžiamas pasakyti įmonės pavadinimą, sakė jis.
Bendrovės „Karcher-Futuretech“ tarptautinių viešųjų ryšių vadovas D.Wickelis-Bajakas 15min yra sakęs, kad „Nota Bene“ neturi jokios teisės klijuoti lipdukų ant jų prekių: „Jie neturi jokios teisės ant produktų klijuoti etiketes su mūsų prekiniu ženklu.“
„Nota Bene“ vadovo teigimu, kainos buvo formuojamos pagal „Karcher-Futuretech“ prekių katalogą. Jis teigė, kad kainoje atsispindėjo numatomas prekių pabrangimas ateinančius ketverius metus, nes preliminari sutartis buvo sudaroma tokiam laikotarpiui.
Paklaustas, kokį antkainį taikė virtuvės įrangai, A.Jazgevičius sakė, kad tai yra komercinė paslaptis. O advokatas savo ruožtu tikino, kad Vokietijos bendrovės kataloge nurodomi ne tik „Karcher-Futuretech“ gaminiai, bet ir tie, kuriuos ji tiekia.
Esą dėl to, kad „Karcher-Futuretech“ negalėjo „Nota Bene“ suteikti prekių per nustatytą terminą, o bendrovė turėjo vykdyti sutartį su kariuomene, jai teko kitur ieškoti tokią pat specifikaciją atitinkančių prekių.
„Kitaip ji būtų pažeidusi sutartį, kurioje nustatyti trumpi terminai“, – sakė jis.
Į juodąjį sąrašą nenori
„Būtų labai apmaudu, labai gaila“, – paklaustas, kas būtų, jei kariuomenė „Nota Bene“ įtrauktų į juoduosius sąrašus, sakė A.Jazgevičius.
Anot advokato, bendrovė nėra padariusi jokių pažeidimų, todėl į juoduosius sąrašus įmonių, kurios kariuomenės pirkimuose nebegali dalyvauti, „Nota Bene“ nėra už ką įtraukti.
„Nota Bene“ teigia laimėjusi penktadalį kariuomenės pirkimų, kuriuose dalyvavo
Spaudos konferencijoje vadovas neigė, kad bendrovė yra viena pagrindinių kariuomenės viešųjų pirkimų laimėtojų.
Net laimėjus dideles preliminarias sutartis, nėra garantijos, kad jos bus įgyvendinamos. O visas kylančias rizikas mes, kaip tiekėjai, turime prisiimti.
„Nota bene“ vadovo teigimu, kariuomenės pirkimuose bendrovė dalyvauja nuo 1999 metų, yra teikusi pasiūlymus kelis šimtus kartų, o laimėjusi mažiau nei penktadalį. Bendra sudarytų sutarčių suma, anot jo, siekia 10 mln. eurų per 13 metų ir tai sudarė 1,4 proc. visų kariuomenės pirkimų. A.Jazgevičiaus teigimu, tokius skaičius bendrovei pateikė VPT.
Tuo metu „Nota Bene“ pernai metų apyvarta – 7,3 mln. eurų.
„Man sunku atsakyti, kuo remiantis viešumoje pasirodė skaičiai, neatitinkantys tikrovės“, – sakė jis.
„Kariuomenės pirkimai vykdomi preliminarių sutarčių pagrindu, kai pardavėjas turi įsipareigoti, kad prekės trejus ar ketverius metus bus gaminamos tos pačios kokybės, ir kad jų kaina bus ta pati. Tačiau perkančioji organizacija nėra įsipareigojusi įsigyti prekių. Net laimėjus dideles preliminarias sutartis, nėra garantijos, kad jos bus įgyvendinamos. O visas kylančias rizikas mes, kaip tiekėjai, turime prisiimti“, – sakė jis.
Paklaustas, ar bendrovė gyvena iš viešųjų pirkimų, A.Jazgevičius atsakė, „penkiasdešimt ant penkiasdešimt“. Verslininko teigimu, „Nota Bene“ dalyvauja ne tik KAM, bet ir Aplinkos ministerijos, vidaus reikalų sistemos organizuojamuose pirkimuose.
Po skandalo J.Oleką prezidentė krapšto iš posto
Daugiausiai triukšmo kilo dėl Lietuvos kariuomenės itin brangiai įsigytų virtuvės įrankių, tačiau ne mažiau įdomūs ir kiti viešieji pirkimai, kuriuose laimėtoja buvo paskelbta „Nota Bene“ – palapinių ir atakos pirštinių.
Viešųjų pirkimų tarnyba pranešė, kad Lietuvos kariuomenė, 2014-aisiais vykdydama 173,8 tūkst. eurų pirkimus, pjaustymo lentelę įsigijo už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainavo 28 eurus, duonriekį peilį – už 142 eurus, kurio kaina parduotuvėje – 13 eurų.
Tačiau „Nota bene“ pasiūlyta dvigubai didesnė 1,622 mln. eurų suma pasirodė priimtina.
Kepsniams naudojama šakutė pirkta už 184 eurus, kiaurasamtis – už 70 eurų, galąstuvas – už 103 eurus, peilis mėsai kapoti – už 250 eurų. Sietelis įsigytas už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai – už 243 eurus ir 258 eurus.
Lauko virtuvių atsarginėms detalėms ir agregatams įsigyti Lietuvos kariuomenė planavo skirti iš viso 724 tūkst. eurų, tačiau „Nota bene“ pasiūlyta dvigubai didesnė 1,622 mln. eurų suma pasirodė priimtina.
Kilus triukšmui Generalinė prokuratūra dėl to pradėjo tyrimą, o opozicija krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui jau rengia interpeliaciją.
Praėjusią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė be užuolankų pareiškė, kad ministras turi trauktis.
Generalinė prokuratūra antradienį paskelbė dėl šio pirkimo pradėjusi tyrimą.
