Kaip prasidėjo šis Lietuvos viešąją erdvę sukrėtęs ir politinių intrigų užkulisius atskleidęs parlamentinis tyrimas?
Pirmą kartą apie tokio tyrimo reikalingumą 2017 metų rugsėjo 22 dieną užsiminė premjeras Saulius Skvernelis. Būtent tą dieną Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pareiškė įtarimus Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai politinės korupcijos byloje.
„Tas laikas tikrai atėjo, kviesiu Seimo narius tokią komisiją suburti ir labai plačiai pasižiūrėti – politikai, politikų veikla, įtaka įvairiausių verslo grupių ir kitų suinteresuotų grupių politikų priimamiems sprendimams“, – BNS sakė tą dieną Klaipėdoje viešėjęs premjeras.
Jam tuojau paantrino ir NSGK pirmininkas, su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į Seimą patekęs Vytautas Bakas.
Reaguodamas į partijoms pareikštus įtarimus V.Bakas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė naujo tyrimo būtinybę.
„Sveikinu teisėsaugą, kuri nebijo tirti galingų šešėlinių spendimų priėmėjų veiklos ir pareigūnus, kurie pajėgūs atskleisti tokio masto veiklą. Iš esmės mes turime reikalą su tikrosios politikos formuotojais, tai istorija apie tai, kaip partijos tampa verslo arba pardavimų padaliniu“, – rašė NSGK pirmininkas.
„Taigi, visą paveikslą gali atskleisti tik parlamentinis tyrimas“, – apibendrindamas korupcijos atvejus teigė V.Bakas.
Prezidentė reagavo itin skeptiškai
Pirmoji į S.Skvernelio siūlymą kritiškai sureagavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovės teigimu, Seimo komisijų darbas neturi dubliuoti ar trukdyti teisėsaugos vykdomiems tyrimams.
„Labai priklausys pirmiausia nuo to, kas konkrečiai bus įvardyta, koks tikslas komisijai bus iškeliamas. Turime 2004 metų Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad laikinosios komisijos negali dubliuoti, pakeisti arba trukdyti teisėsaugos darbui.
Žinome, kad visos tokios komisijos tik politinio proceso dalis, jokių teisinių pasekmių neturi. Jei, pavyzdžiui, šiai komisijai bus iškeltas uždavinys, kuris kirsis arba lies dabar esamas bylas, kurios ikiteisminiuose tyrimuose ar yra teismuose, tai bus galima traktuoti kaip tiesioginį spaudimą teisėsaugai. Todėl kuriant bet kokias komisijas tokių dalykų reikia vengti“, – žurnalistams S.Skvernelio siūlymą komentavo D.Grybauskaitė.
Tiesiog reikia atskleisti visuomenei, kas vyko mūsų politiniame gyvenime keletą dešimtmečių, – pernai rudenį aiškino premjeras.
Premjeras greitai sureagavo į prezidentės kritiką pareikšdamas: „Gal kas nors ko nors bijo? Ne, neatsitraukiame.“
„Komisijos tikslas nėra nei persekioti ką nors, nei bausti ar vykdyti kokias nors teisėsaugos funkcijas apskritai. Tiesiog reikia atskleisti visuomenei, kas vyko mūsų politiniame gyvenime keletą dešimtmečių“, – aiškino premjeras.
Premjeras tyrėjo kėdėje matė „tam subrendusį“ V.Baką
S.Skvernelis dar prieš tyrimo būtinybės svarstymą Seime paskelbė, kad jam geriausiu kandidatu vadovauti šiam procesui atrodo, jo žodžiais, „šiandien tam tikrai subrendęs“ V.Bakas.
Pats V.Bakas labai entuziastingai ėmėsi tyrimo idėjos ir dar jam neprasidėjus ne tik dažnai rašė apie tokio galimo proceso svarbą, bet ir jau kalbėjo apie galimas korumpuotų politikų pavardes.
Rugsėjo 28 d. vykusiame koalicijos tarybos posėdyje 15min žiniomis, V.Bakas išvardino konkrečius epizodus ir pasakė politikų pavardes, kurių veikla turėtų būti tiriama.
Tuomet teigta, kad tyrimo laikotarpis pirmuoju tyrimo klausimu, susijusiu su buvusio Seimo nario Mindaugo Basčio veikla, apimtų dešimtmetį, o kitais dviem – verslo ir politikų santykių ir strateginių įmonių valdymo – klausimais būtų gilinamasi į pastarųjų penkerių metų įvykius.
Taip buvo bandoma į savo pusę palenkti valdančiojoje koalicijoje likusius atskilusius socialdemokratus, kurie nenorėjo tyrime matyti savo pavardžių.
Koalicijos partneriai reagavo skeptiškiau nei opozicija
Tuometinis socialdemokratų frakcijos seniūnas, o dabar Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijos seniūnu tapęs Andrius Palionis neslėpė, kad net po pirmųjų V.Bako paaiškinimų tyrimo tikslai jam panašūs į norą politiškai susidoroti su politiniais konkurentais.
„Aš realiai (koalicijos tarybos posėdyje – red.past.) išgirdau tą patį, ką mačiau per televizorių. Manau, kad, jei jau sudarytume tokią komisiją, tai turi būti sudėlioti ir konkretūs klausimai. Šiandien aš abejoju, ar nebūtų užgožtas visas Seimo darbas. Tos komisijos atsiradimas tikrai pradės vieni kitų plėšymą“, – teigė socialdemokratas.
Entuziastingai komisijos idėjos nusitvėręs V.Bakas tikino, kad tyrimas būtų vykdomas trimis kryptimis ir truktų pusmetį. „Pirma kryptis – „Rosatom“, čia kaip tyrimo dėl Mindaugo Basčio pratęsimas. Kas buvo su juo, mes žinome, o kas buvo už jo, manau, reikia išsiaiškinti, ir yra labai svarbu, nes ta įtaka „Rosatom“ ir siekis daryti įtaką politikams niekur nedingo. Antra kryptis – neskaidri verslo įtaka politiniams sprendimams, ir trečia – strateginių įmonių valdymas“, – dėstė V.Bakas.
Man tos premjero insinuacijos, kad politinės partijos yra blogos, o „valstiečiai“ kažkas virš visų pakilęs darinys, yra visiška nesąmonė, – sakė G.Landsbergis.
Konservatoriai nebuvo itin skeptiški tyrimo idėjai, tačiau reikalavo, kad jame būtų gilinamasi ir į Ramūno Karbauskio ryšius.
„Jeigu jau tyrimas prasidėtų, su ar be mūsų palaikymo, jis turėtų tirti ir „valstiečius“. Man tos premjero insinuacijos, kad politinės partijos yra blogos, o „valstiečiai“ kažkas virš visų pakilęs darinys, yra visiška nesąmonė. Mes turėtume ištirti ir R.Karbauskio ryšius su oligarchinėmis struktūromis dėl trąšų verslo, licencijų gavimo principus, armėnus – viską reiktų tikri objektyvumo vardan“, – rugsėjo mėnesio gale kalbėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis.
Tyrimo iniciatyvą savo parašais buvo parėmę 46 parlamentarai, daugiausia – iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, tačiau vėliau dokumentą pasirašę keli „tvarkiečiai“ savo parašus atšaukė, bet parašų užteko tyrimui inicijuoti.
Tyrimas vos neišsprūdo iš V.Bako rankų
Spalio 19 d. Seimas pagaliau patvirtino tyrimo idėją ir pavedė jį atlikti V.Bako vadovaujamam NSGK. Už tai, kad komitetas imtųsi tokio tyrimo, balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo du, susilaikė devyni parlamentarai. Išvadą komitetas pirminiu siūlymu turėjo pateikti iki gegužės 1 dienos, bet sulaukus daugiau medžiagos balsavimas dėl išvadų nukeltas.
Seimo narių nuostatos tyrimo atžvilgiu buvo labai dviprasmiško. Pavyzdžiui, socialdemokratas Juozas Olekas posėdžių salėje kritikavo tyrimo idėją, tačiau vėliau balsavo „už“.
Jis tvirtino, kad „tokie tyrimai ne tik didina įtampą viduje, ne tik kiršina ir verčia Lietuvos žmones abejoti mūsų tarnyste Lietuvos valstybei, bet sulaukia ir tarptautinio įvertinimo“. „Aš labai kviečiu pagalvoti ir labai aiškiai atsakyti, ar mes žinome, ką pradedame tirti“, – sakė J.Olekas.
Tokie tyrimai ne tik didina įtampą viduje, ne tik kiršina ir verčia Lietuvos žmones abejoti mūsų tarnyste Lietuvos valstybei, bet sulaukia ir tarptautinio įvertinimo, – aiškino J.Olekas.
Tuo metu Povilas Urbšys palaikė tyrimo idėją, tačiau balsuodamas susilaikė. „NSGK pirmininkas po atlikto Mindaugo Basčio tyrimo mums iš šios tribūnos konstatavo, kad šis tyrimas leido užčiuopti tik aisbergo viršūnę. V. Bakas paragino nebijoti leistis gilyn ir pakvietė Seimą atlikti nuodugnų parlamentinį tyrimą“, – prieš balsavimą porino P.Urbšys.
Tiesa, tyrimas vos neišsprūdo iš premjero bendražygio V.Bako rankų. Seime pradėjus svarstyti šią iniciatyvą, buvo registruotas siūlymas tyrimą perduoti Antikorupcijos komisijai, taip pat papildyti klausimyną. V.Bakas nuogąstavo, kad šiais siūlymais tyrimas „bus paskandintas“, tačiau Seimas jiems nepritarė. Siūlymą perduoti tyrimą Antikorupcijos komisijai atsiėmė patys iniciatoriai.
Pradėjo nuo „Lietuvos geležinkelių“ ir baigė „MG Baltic“
Tyrimas NSGK buvo pradėtas lapkričio 8 d. Į pirmąjį posėdį buvo kviečiami Susisiekimo ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“ atstovai.
Vėliau tyrimo mastas vis labiau plėtėsi. „Mes kalbėjome apie neteisėtą verslo įtaką politiniams sprendimas ir apskritai politinei sistemai. Šiandien kalbėjome daugiau apie nacionalinius dalykus, bet tyrimo apimtys šiek tiek didesnės, ne tik apie lietuviško verslo, bet ir kitų interesų grupių“, – sausio mėnesį teigė V.Bakas.
Balandžio mėnesį buvo paskelbta apie tyrimą ignoruojančius asmenis. Į NSGK kviesti du kartus neatvyko politologas Raimundas Lopata, buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius bei žemės ūkio koncernų Lietuvoje „Arvi ir Ko“ vadovas ir pagrindinis akcininkas Vidmantas Kučinskas.
Balandžio 20 d. NSGK paprašė tarnybų išslaptinti medžiagą ir tuo pačiu atidėjo išvados skelbimą iki birželio 1-osios dienos.
Balandžio 28 d. viešumoje pasirodė privatūs prezidentės susirašinėjimai su korupcijos bylos herojumi Eligijumi Masiuliu.
Gegužės 7 d. žiniasklaidoje pasirodė VSD komitetui pateikto rašto detalės, aptariančios „MG Baltic“ atstovų ir su koncernu susijusių politikų veiklą. Tiesa, tam tikros pažymos dalys buvo užtušuotos.
Komitetas suskilo, išvadas rašyti sėdo net ir STT apklaustas L.Kasčiūnas
Prieš balsavimą dėl išvados komitete susiformavo dvi skirtingos grupės. Vieni Seimo nariai buvo įsitikinę tyrimo teisingumu ir aršiai reagavo į prezidentės kritiką dėl politinių intrigų ir bandymo pasinaudoti tyrimu savo labui.
Kiti pripažino, kad medžiagos parinkimas buvo selektyvus, o kai kurie komiteto nariai akivaizdžiai stengėsi sukti darbo kryptį nuo tam tikriems politikams nepalankių klausimų.
Nuo išvadų rašymo nusišalino NSGK narys, aptariamu laikotarpiu ministro pirmininko poste buvęs Algirdas Butkevičius. Tuo metu dėl ryšių su „MG Baltic“ į apklausą STT ėjęs konservatorius Laurynas Kasčiūnas žadėjo nusišalinti nuo tyrimo, tačiau galiausiai tapo aktyviu išvadų rašytoju.
Komiteto vadovas V.Bakas tikina, kad išvadose bus minimos tyrime figūruojančių asmenų pavardės, bet pabrėžė, jog tai nėra kokia nors keršto akcija, o tik noras parodyti galios centrų veikimą.
„Mes netiriame atskirų politikų, asmenų, žurnalistų, mes analizuojame galios centrų, kurie darė įtaką politiniams sprendimams ir bando ją daryti, veikimą: kas tie centrai, kaip jie veikia, kokie jų interesai ir per kur jie įgyvendinami“, – praėjusią savaitę žurnalistams sakė V. Bakas.
„Norime parodyti visuomenei šešėlinį politikos procesą, o ne kažkam atkeršyti su vardais. Taip pat svarbu pasiūlyti kryptis, kurios galėtų pakeisti politinę kultūrą, kad nesusidarytų tokie galios centrai, kad sprendimus priimtų žmonių išrinkta valdžia“, – kalbėjo komiteto vadovas.
