NSGK išvadų projekte teigiama, kad, komiteto vertinimu, 2012–2013 m. Rusijos korporacija „Rosatom“, pasinaudodama savo valdoma bendrove „NUKEM Technologies“ (NUKEM), veikdama neskaidriai, siekė daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms, politikams ir politiniams procesams, siekdama užsitikrinti Lietuvos valdžios pritarimą jos strateginiams projektams: naujų atominių elektrinių prie Lietuvos sienos statybai, elektros perdavimo jungčių su Kaliningrado sritimi, per kurias būtų prekiaujama naujose atominėse elektrinėse pagaminta elektra, tiesimui, Kruonio HAE panaudojimui šiuose projektuose.
Komiteto turimais duomenimis, ilgametis NUKEM atstovas Lietuvoje yra buvęs KGB padalinio Lietuvoje pareigūnas Kęstutis Puidokas. Jo įsteigta įmonė „Lakona“ yra pasirašiusi atstovavimo – konsultavimo sutartį su NUKEM, kuri buvo suderinta su IAE projektus kuruojančiais „Rosatom“ atstovais (K.Puidoko pastangomis „Rosatom“ įmonės sutartyje nefigūruoja).
Taip pat teigiama, kad korporacijos „Rosatom“ interesams atstovaujantys ir tarpininkaujantys asmenys, vykdydami „Rosatom“ vadovų nurodymus, organizavo jų susitikimus su aukščiausiais Lietuvos pareigūnais siekiant gauti jų pritarimą „Rosatom“ projektams Lietuvoje ir regione, kuriuose realizavus kiltų grėsmė pakeisti Lietuvos energetikos geopolitinę kryptį. Nepavykus užsitikrinti Lietuvos valdžios pritarimo, „Rosatom“ planai nebuvo realizuoti.
Vis dėlto „Rosatom“ valdoma bendrovė NUKEM buvo pasirinkta įgyvendinti svarbius IAE eksploatavimo nutraukimo projektus. Tik, anot NSGK, tuo pat metu užsiėmė veikla, nesuderinama su jos funkcijomis IAE projektuose: 2013 m. dalyvaudama organizuojant aukščiausių Lietuvos Respublikos valdžios pareigūnų susitikimus su „Rosatom“ atstovais, protegavo „Rosatom“ interesus Lietuvoje ir regione, kurie yra priešingi Lietuvos strateginiams interesams, įtvirtintiems Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje.
Kaip jau buvo skelbta, su „Rosatom“ atstovais bendravo ir jų susitikimus su Seimo pirmininku, premjeru organizavo buvęs Seimo narys Mindaugas Bastys.
Tuo metu, 2012 m., vykstant IAE uždarymo projektus vykdančios generalinės rangovės – bendrovės NUKEM, kurios 100 proc. akcijų nuo 2009 m. valdo „Rosatom“, ir statybos darbus vykdžiusios „Vėtrūnos“ deryboms dėl nesumokėtos skolos už pastarosios atliktus darbus, į tarpininkavimą abiem suinteresuotoms pusėms ir kilusį ginčą įsitraukė buvęs KGB karininkas, NUKEM atstovas K.Puidokas.
Su „MG Baltic“ vienija bendras tikslas
Būtent šis asmuo greičiausiai tarnybas paskatino atidžiau stebėti koncerną „MG Baltic“, nes buvo fiksuoti K.Puidoko ir „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus kontaktai.
Komiteto duomenimis, K.Puidokas ir D.Mockus susitiko dar 2009-aisiais rudenį. D.Mockus esą siekė, kad „MG Baltic“ taptų NUKEM subrangove Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo darbuose.
Išvadų projekte nurodoma, kad anksčiau, be D.Mockaus, K.Puidokas dar bendravo su buvusiu „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, o nuo 2016 m. svarbų vaidmenį esą atlieka koncerno interesams atstovaujantis žurnalistas Tomas Dapkus, palaikantis ryšius su K.Puidoku.
Komitetas nustatė, kad „Rosatom“ ir „MG Baltic“ vienija tikslas gauti itin stambius ilgalaikius užsakymus, susijusius su Ignalinos AE uždarymu.
Šiuo metu, anot išvadų projekto, „Rosatom“ ir jo kontroliuojamų įmonių interesams atstovaujantys asmenys planuoja išlaikyti „Rosatom“ įtaką IAE uždarymo procese, pasitelkdami įtakingiausią verslo grupę Lietuvoje – koncerną „MG Baltic“.
Komiteto duomenimis, 2018 m. numatoma skelbti viešąjį pirkimą dėl trumpaamžių mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo projekto, kuriam, 2015 m. duomenimis, skaičiuojamas lėšų poreikis nuo 2018 iki 2038 m. sudarys daugiau kaip 400 mln. eurų.
Komiteto manymu, tiek koncerno „MG Baltic“, tiek „Rosatom“ interesai IAE uždarymo procese sutampa. Koncerno įmonė „Mitnija“ užsitikrintų ilgalaikius statybos darbus, o „Rosatom“ galėtų kontroliuoti IAE uždarymo procesą.
K.Puidokas – kairei, J.Tamulis – dešinei?
„MG Baltic“ žiniasklaidos priemonių žurnalistas T.Dapkus komitetui liudijo, kad, jo žiniomis, K.Puidokas palaikė ryšius su Ūkio ministerijos sekretoriumi Artūru Dainiumi, kuravusiu IAE reikalus (atsistatydino 2009 m. – aut.), ir aukšto rango socialdemokratais per Vladimirą Beriozovą ir Mildą Petrauskienę. K.Puidoko partneris Pavelas Berezuckis palaikė ryšius su tuomečio premjero Gedimino Kirkilo aplinka.
Su dešiniaisiais, anot T.Dapkaus liudijimo komitetui, bendravo NUKEM atstovas, signataras Jonas Tamulis. Pasak jo, J.Tamulis palaikė tiesioginius ryšius su Eligijumi Masiuliu ir konservatorių tuomečiu lyderiu A.Kubiliumi. A.Sekmokas komitetui patvirtino žinantis apie J.Tamulio atstovavimą NUKEM.
J.Tamulis 15min trečiadienį patvirtino, kad jo įmonė turi konsultavimo sutartį su NUKEM ir kad nuo seno pažįsta A.Kubilių bei yra su A.Sekmoku kalbėjęs apie IAE uždarymą, tačiau daugiau nieko komentuoti nenorėjo.
„Nemačiau, neskaičiau ir nekomentuosiu“, – sakė J.Tamulis.
K.Puidokas: „Kliedesiai ir fantazijos“
Savo ruožtu K.Puidokas, kuris sako, kad jo įmonė su NUKEM konsultacijų sutartį turi nuo 1999–2000 m. iki dabar, teigia, kad didžiausia nesąmonė komiteto išvadose yra ta, jog jis laikomas „Rosatom“ interesų atstovu.
K.Puidoko teigimu, jis pats nieko bendra su „Rosatom“ neturi.
„Aš čia visiškai niekuo dėtas. Aš nieko tenai nežinojau, nieko apie tuos reikalus neišmanau. Jeigu teigiama, kad čia yra mano nuopelnų, tai tikrai yra netiesa. Aš apie tai absoliučiai nieko nežinojau. Aš niekada nebuvau „Rosatom“ atstovas, dirbau tik su NUKEM, su „Rosatom“ neturėjau jokių reikalų“, – aiškino K.Puidokas.
Tai yra kliedesiai. Aš neneigiu pačių kontaktų, kad buvo galbūt susitikimai. Aš žinau, kad mano gyvenime buvo vienas susitikimas su D.Mockumi.
Pasak jo, net ir darbiniai santykiai su NUKEM dėl konsultacinės – projektinės veiklos nereiškia, kad patį K.Puidoką galima vadinti įmonės atstovu.
„Tai jokiu būdu nėra atstovavimas, tai yra normali projektinė – konsultacinė veikla. Jokių nei atstovavimų, nei interesų gynimo... Čia labai jau sena informacija. Tikriausiai siekiant suklaidinti ir nuvesti, aš žinau, kur siekiama nuvesti“, – kalbėjo K.Puidokas, bet pabaigti minties nepanoro – esą tai jau būtų ne telefoninis pokalbis.
Išvadų projekte nurodytas teiginys, kad „Rosatom“ ir „MG Baltic“ vienija tikslas gauti itin stambius ilgalaikius užsakymus, susijusius su Ignalinos AE uždarymu, K.Puidoką privertė dievagotis.
„O, Jėzau... Fantazijos, kliedesiai. Aš suprasčiau, kad šiandien, kai mėnulio pilnatis, būtų tokios išvados, bet dirbama juk pusę metų. Tai yra kliedesiai. Aš neneigiu pačių kontaktų, kad buvo galbūt susitikimai. Aš žinau, kad mano gyvenime buvo vienas susitikimas su D.Mockumi“, – kalbėjo K.Puidokas.
Pasak jo, toks susitikimas tikrai galėjo vykti 2009 m., kai iškilo krizė su kitu subrangovu – „Ranga IV“.
„Mano užduotis buvo ieškoti alternatyvių subrangovų į konkursą. Tačiau nė vieno konkurso nei „Mitnija“, nei „MG Baltic“ nelaimėjo ir NUKEM nepriėmė jų pasiūlymų, nes visada NUKEM rinkosi pigiausius pasiūlymus, o jų pasiūlymai pigiausi nebuvo“, – teigė K.Puidokas.
Jis tikino, kad būsimu konkursu tolesniems IAE uždarymo darbams „Mitnija“ taip pat domisi ir „būtų kvaila, jei nesidomėtų“. Tačiau tokių įmonių, anot NUKEM konsultanto, – keliolika.
Nors Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas jau yra pasakęs, kad NUKEM naujame konkurse dalyvauti neturėtų, K.Puidoko teigimu, uždrausti dalyvauti NUKEM niekas negali ir ji tikrai dalyvaus.
„Bus normali procedūra. NUKEM dalyvaus tuose konkursuose, kurie tik bus skelbiami pagal jos kompetenciją. Dalyvaus ir niekas neuždraus dalyvauti“, – patikino pašnekovas.
Tik klausiamas, ar palaikė ryšius su R.Kurlianskiu ir T.Dapkumi, K.Puidokas staiga pakeitė toną ir atsakė, kad yra privatus asmuo ir į šį klausimą neatsakys.
Trečiadienį vakare „MG Baltic“ išplatino komentarą apie NSGK tyrimo išvadą.
„Nuo pat pradžių buvo matoma, kad šis tyrimu pavadintas procesas neatitinka net minimalių teisinės valstybės standartų. Visas tyrimas – tik politinis farsas ir valstybės diskreditavimas, vadinamosios išvados – selektyvus, politizuotas ir iš gandų surašytų pažymų kratinys, kurio epizodai – atvira dezinformacija, neturinti nieko bendro su realybe“, – laiške cituojamas Tadas Marčiukaitis, įmonės Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos direktorius.
Jis priduria, kad dėl šio proceso visa verslo aplinka patirs neigiamų padarinių. „Politinis, selektyvus tyrimas neteisėtai kriminalizavo stambiausias Lietuvos verslo grupes ir diskreditavo jas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Ekonominė šalies gerovė priklauso nuo investicijų, kurios lemia ekonomikos ir žmonių pajamų augimą, o ne siaurų interesų politikų žaidimai, kurie tik atitolina juos nuo realaus gyvenimo“, – teigiama „MG Baltic“ komentare.
