„Yra antradienį, ketvirtadienį reisai iš Bagdado į Minską ir iš Stambulo į Minską. Iš viso – keturi reisai, o su jais koreliuoja migracijos bangos. Tais reisais iš esmės ir atskrenda žmonės iš Sirijos, Irako. (...) Keturi reisai – 600 žmonių. Gerai, ne visi jie per Lietuvą keliauja, ne visi išvis yra migrantai. Tai skaičiuojame, kad 200–300 per savaitę, toks yra blogiausias scenarijus“, – BNS pirmadienį sakė L.Kasčiūnas.
Taip jis kalbėjo po Seimo NSGK išvykos į Gintaro Žagunio pasienio užkardą, kur Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai parlamentarus supažindino su situacija prie valstybės sienos, pastaruoju metu išaugus nelegalių migrantų srautams iš Baltarusijos.
VSAT duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos jau bandė patekti beveik trys šimtai neteisėtų migrantų, daugiausiai – Irako piliečių. Tai tris kartus daugiau nei per visus 2020-uosius.
Pasak L.Kasčiūno, būtent šioje vietoje – Dieveniškių kilpoje – ir sulaikoma daugiausia nelegalių migrantų.
„Paradoksalu, nes Dieveniškių kilpa yra ta vieta, kur lengviausia sulaikyti migrantus, nes yra siena, po to prie susiaurėjimo yra punktas. Akivaizdu, kad yra tikslingas tų vedlių veikimas – jie daro taip, kad būtų sugaunami“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
Jo teigimu, taip Minsko režimas siekia parodyti, kad laikosi savo žodžio.
Gegužės pabaigoje Baltarusijos parlamente prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Minskas pasienyje su Lietuva iki šiol stabdė „narkotikus ir migrantus“, o po tarptautinės reakcijos į priverstinį keleivinio lėktuvo nutupdymą ir naujų sankcijų įvedimo to nebedarys. „Dabar jūs patys juos valgysite ir gaudysite“, – teigė jis.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė praėjusią savaitę per NSGK posėdį pareiškė, kad nelegalių migrantų gabenimo iš Baltarusijos veikloje gali dalyvauti baltarusių pareigūnai. Jos teigimu, išaugęs nelegalių migrantų srautas yra sąmoninga režimo politika prieš Lietuvos valstybę.
Iki 2022 metų pabaigos Lietuva planuoja visame pasienyje su Baltarusija įdiegti stebėjimo sistemas, nes šiuo metu jomis stebima tik 38 proc. pasienio. Tam reikės 38 mln. eurų.
Vis dėlto NKSG pirmininkas sakė, kad reikia ir papildomų saugumo barjerų.
„Yra politinė valia pagreitinti stebėjimo sistemų diegimą, kad per pusantrų metų tai būtų užbaigta. Labai gerai, bet šalia to turėtų būti integruotas fizinio barjero elementas – tvora“, – sakė L.Kasčiūnas.
Be kita ko, jis teigė manantis, kad toks vedlių veikimas, kai migrantai atsiduria Lietuvos pasieniečių rankose, turėtų atbaidyti besiruošiančius tokiu būdu patekti į Vakarus.
Manau, kad yra žinia pasiekusi Sirijos, Irako bendruomenes, kad iš esmės vedliai veda juos ten, kur nėra tiesaus kelio į Berlyną.
„Manau, kad yra žinia pasiekusi Sirijos, Irako bendruomenes, kad iš esmės vedliai veda juos ten, kur nėra tiesaus kelio į Berlyną“, – teigė NSGK pirmininkas.
Pirmadienį situacija aptarta ir Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijos posėdyje, tačiau Ministrų kabineto atstovai susitikimo nekomentavo.
Vyriausybės nacionalinio saugumo komisijos posėdį šaukė premjerė Ingrida Šimonytė.
Komisijai priklauso krašto apsaugos, ūkio, užsienio reikalų, vidaus reikalų ministrai, Valstybės saugumo departamento direktorius, prezidento Nacionalinio saugumo grupės vyriausiasis patarėjas, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius ir Vyriausybės kancleris.
Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius po posėdžio sakė, kad jo metu svarstyti būdai, kaip galima būtų efektyviau grąžinti nelegalius migrantus į jų kilmės šalis.
„Suderinti veiksmai, kurie yra reikalingi, kad situacija būtų ir stebima, ir suvaldoma. (Sutarta dėl) tam tikrų diplomatinių priemonių, kad galėtume identifikuoti asmenis, jų pilietybes, iš kokios šalies jie atvyksta ir organizuoti piliečių grįžimą į šalis, iš kurių jie atkeliauja“, – LRT radijui sakė D.Kuliešius.
Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis teigė, kad situacija yra kontroliuojama, tačiau saugumo pareigūnai ją stebi dėl galimų terorizmo grėsmių.
