NSGK vadovas: dėl poligonų su Šilalės, Tauragės rajonų gyventojais „dar teks padirbėti“

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Pocius sako, kad centrinei valdžiai „dar teks padirbėti“, siekiant nuraminti Šilalės ir Tauragės gyventojus dėl jų kaimynystėje planuojamų poligonų.
Simbolinės kapsulės įkasimas Rūdninkų poligone
Simbolinės kapsulės įkasimas Rūdninkų poligone / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Taip jis kalbėjo po trečiadienį surengto Kaimo reikalų, Aplinkos apsaugos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų apsilankymo šiuose rajonuose.

„Tiek Šilalėje, tiek Tauragėje turėjome gana rimtas, aštrokas diskusijas ir kai kurių žmonių nuogąstavimus, o Jurbarke, kadangi jų teritorija, kuri liečia Jurbarko rajoną, yra valstybinių miškų teritorija, tai faktiškai nebuvo jokių nei pretenzijų, nei nuogąstavimų iš žmonių pusės“, – BNS sakė NSGK pirmininkas Arvydas Pocius.

Anot jo, Jurbarko rajono gyventojai projektą palaiko, o dėl Šilalės ir Tauragės rajonų „dar teks padirbėti“.

„Ieškosime optimaliausio varianto, kad visuomenė nenukentėtų“, – kalbėjo A. Pocius.

Liepos viduryje Seimas po pateikimo pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtam įstatymo projektui Tauragės ir Šilalės rajonuose įsteigti du poligonus. Tam jau yra pritarusi Valstybės gynimo taryba.

Sieks, kad dėl teritorijos atsiklaustų

Šių karinių teritorijų atsiradimui priešinasi dalis vietos bendruomenių bei medžiotojų. Jie nuogąstauja dėl poligonų dydžio, galimo jo paskirties keitimo, draudimo medžioti.

„Yra visokių nuomonių, yra ir palaikančių, ir besipriešinančių, kai kurių pozicija nėra pasikeitusi, bet tiek savivaldybė, tiek gyventojai, tiek medžiotojai ieško kompromiso“, – BNS sakė Šilalės rajono meras Tadas Bartkus.

Anot jo, Šilalės rajono savivaldybė Seimo komitetams yra išsiuntusi savo pasiūlymus. Pirmiausia, šilališkiai siekia, kad būtų šiek tiek sumažinta poligono teritorija.

„Atitraukiant tiek nuo gyvenamųjų namų, tiek medžiotojams liktų ploto medžioti ir taip išsispręstų gyventojų klausimai, dėl kurių kyla nepasitenkinimas“, – teigė T. Bartkus.

Taip pat savivaldybė siekia, kad poligonų steigimą numatančiame įstatyme būtų įtvirtinta, kad poligonas bus skirtas manevravimui.

„Komitetai lyg tai žiūri teigiamai, ministras yra sakęs, pasistengs įtvirtinti (statusą – BNS), bet kol kas tik pažadai“, – kalbėjo Šilalės meras.

Trečias šilališkių noras – kad įstatyme būtų įtvirtinta, jog poligono statusas ar teritorija galėtų būti keičiama tik derinant su visuomene.

„Dėl statuso kaip ir nėra ginčų, bet dėl kitų dviejų punktų dar bus diskusijų“, – sakė T. Bartkus.

Reikalavimai galėtų atsidurti įstatyme

Tauragiškių lūkesčiai panašūs į Šilalės gyventojų – tikimasi, kad poligono teritorija bus atitraukta nuo gyvenamųjų sklypų, išspręstos problemos su medžioklės plotų.

„Reikia išspręsti klausimus dėl rekreacinių teritorijų, dėl miškų kirtimo, kad jie nebus kertami“, – BNS sakė Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas.

Anot jo, norima, kad būtų įtvirtinta, jog steigiant poligonus būtų iškirsta ne daugiau penkių procentų medžių.

„Viskas yra kūrybos procese, kas turi nugulti įstatyme“, – teigė D. Kaminskas.

Jis teigė, kad komitetų nariai išklausė gyventojų lūkesčius ir susitikimą įvardijo kaip pozityvų.

„Kaip niekas nebuvo sužavėtas, taip ir lieka nesužavėti, dabar tik klausimas, kaip išspręsti situacijas, kurios gali pakenkti gyventojų kokybei“, – sakė meras

„Jie iš pirmų lūpų išgirdo bendruomenės, savivaldybės lūkesčius, manau, kad pozityvus susitikimas, dabar tik klausimas komitetams ir Krašto apsaugos ministerijai, kurie gyventojų lūkesčiai gali būti patenkinti“, – kalbėjo jis.

NSGK pirmininko nuomone, įmanoma, jog Šilalės ir Tauragės rajonų valdžios reikalavimai būtų įtvirtinti įstatyme.

„Tai gali būti įrašyta. Tokiu būdu žmonės tikrai turėtų mažiau to nerimo, jeigu įstatyme atsirastų poligono paskirtis, kad būtų aiškiai parašyta, įvardinta, kad tai nebus šaudymai koviniais šaudmenimis“, – kalbėjo A. Pocius.

„Dėl Šilalės, Tauragės tai teks dar padirbėti su Krašto apsaugos ministerija, kariuomene, pabandyti surasti tą kompromisinį variantą, kad nenukentėtų žmonių interesai, nes yra žmonės, kurie buvo pasistatę ir sodybas, tai bus reikalingos kompensacijos ir taip toliau“, – sakė jis.

Poligonų prireikė daugėjant sąjungininkų karių

Planuojama, kad nauji poligonai talpins nuo kuopos iki bataliono dydžio karinius vienetus, tačiau neturės karinės teritorijos statuso, todėl juose nebus šaudyklų, nevažinės sunkioji karinė technika, su kariuomenės leidimu galės lankytis žmonės.

Priėmus įstatymą, poligonai Tauragės ir Šilalės rajonuose bus pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektais.

Anot krašto apsaugos ministro, šalyje esamų poligonų nepakanka, o poreikis naujiems atsirado Lietuvoje daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.

Tauragės rajone poligonas užims 4304 hektarus ploto, Šilalės – 2677 hektarus.

Tauragės rajone veikia Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, Šilalės rajone – brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis