Tai rodo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) bei alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų tyrimo Europos mokyklose (ESPAD) duomenys.
Pagal šį tyrimą, 2019 m. bent kartą gyvenime alkoholio gėrė 79 proc. mokinių, o abstinentų buvo 21 proc. Ilgametės tendencijos rodo, kad daugėja jaunuolių, kurie savo gyvenime nemato alkoholio ir sėkmingai gyvena be jo. Tarkim, jei iki 2011 m. abstinentų kasmet būdavo tik apie 2–5 proc., tai 2015 m. – jau 13 proc.
Be to, abstinentų vaikinų šiek tiek daugiau nei merginų, kurie vartojo alkoholį bent vieną kartą gyvenime – negeriančių vaikinų buvo 25 proc., merginų – 17 proc.
NTAKD direktoriaus prof. dr. Renaldo Čiužo teigimu, sveikintina tai, kad sveiką gyvenimo būdą pasirinkę jaunuoliai gerina ne tik savo bendrą savijautą, bet ir prisideda prie geresnių rodiklių į mūsų šalies sveikatos ir sveikos gyvensenos krepšelį.
„Tai, kad pastaruosius kelerius metus nuosekliai, nors ir nedideliais tempais, daugėja jaunų žmonių, kurie gyvena be alkoholio arba jo atsisako, labai džiugina. Tikimės, kad tokios tendencijos išliks, o sveiką gyvenimo būdą pasirinkusių jaunuolių tik daugės ir ilgainiui šie skaičiai bus kur kas didesni, nei alkoholį vartojančių“, – sako prof. dr. R.Čiužas.
Įdomu ir tai, kad bendras apsinuodijimų alkoholiu skaičius pirmojo karantino metu, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., buvo perpus mažiau, o antrojo karantino metu – trečdaliu, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m.
Tiek 2019 m., tiek 2020 m. beveik pusę visų apsinuodijimų alkoholiu registruota 35-44 metų amžiaus grupėje. Pastebima, kad antrojo karantino metu sumažėjo apsinuodijimų alkoholiu iki 15 metų amžiaus grupėje (nuo 3,7 proc. 2019 m. iki 2,2 proc. 2020 m.), bet išaugo apsinuodijimų dalis 55-64 metų amžiaus grupėje (nuo 15,8 proc. 2019 m. iki 20,2 proc. 2020 m.), lyginant su 2019 m. atitinkamu laikotarpiu.
